„Mums, kaip jūsų draugams, reikia jūsų palaikymo sudėtingų derybų metu, ypatingai vienoje srityje, kur mes norime kiek įmanoma daugiau palaikymo – tai yra tuomet, kai pradėsime derybas dėl žuvininkystės, nes tai gali lemti susitarimo sėkmę“, – penktadienį po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu kalbėjo O.Skarphedinssonas.
Anot jo, Lietuva pažadėjo visą reikalingą paramą šiose derybose.
„Ypač malonu jausti šiltus jausmus tiek iš Lietuvos politikų, tiek iš visuomenės, aišku, dėl to, kad lemiamu jūsų istorijai momentu mes atidavėme už jus balsą ir ištiesėme pagalbos ranką. Mes esame labai laimingi matydami, kaip Lietuva patobulėjo nuo to laiko“, – sakė Islandijos užsienio reikalų ministras.
1991 metų vasario 11 dieną Islandija pirmoji iš užsienio valstybių oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1991 metų rugpjūčio 26 dieną Lietuva ir Islandija užmezgė diplomatinius santykius.
A.Ažubalis tvirtino, kad Lietuva siūlys Islandijai pasinaudoti jos įgauta patirtimi.
„Mūsų principinė nuostata yra, kad kiekviena iš valstybių kandidačių turi būti vertinama ne pagal kažkokias geografines lokacijas, ne pagal kažkokias preferencijas, bet pagal nuopelnus ir pasirengimą narystei, tikrą pasirengimą“, – tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Manoma, kad derybose dėl narystės Briuselis reikalaus Islandijos visiškai atsisakyti banginių medžioklės, kuri yra sena islandų tradicija. Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų į žvejybos sektorių, sudarantį pusę Islandijos eksporto apyvartos.
Britų ir olandų vyriausybės nori, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko „Icesave“ sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.
320 tūkst. gyventojų turinti sala pateikė prašymą priimti į ES 2009 metais po šalį sukrėtusios bankų sistemos griūties.
