Dešimtadalis dirbančiųjų Lietuvoje skursta, teigia ministerijos atstovė (atnaujinta 15.24 val.)

"Pernai atliktų tyrimų duomenimis, skurdą patyrė 10 proc. dirbančiųjų. Taip yra dėl per žemo žmogaus darbo užmokesčio ir nepakankamos valstybės socialinės politikos – dirbantis turi išlaikyti daug nedirbančių asmenų", – penktadienį Seimo Europos informacijos biure vykusioje diskusijoje apie skurdą Lietuvoje sakė ministerijos Socialinės aprėpties skyriaus vedėja Gražina Jalinskienė.

Jos teigimu, Lietuvoje 2008 metai buvo atliktas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas, kuris parodė, jog skurdo 670 tūkst. žmonių, arba 20 proc. šalies gyventojų.

Pasak G.Jalinskienės, Lietuva su Europos Sąjunga (ES) derasi dėl įsipareigojimo iki 2020 metų skurdą mastą sumažinti iki 500 tūkst. Jeigu tai padaryti pavyktų, skurdo išvengtų 170 tūkst. žmonių.

Pagal skurdo lygį Lietuva ES yra maždaug 20 vietoje.

Lietuvoje 2008 metai buvo atliktas gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas, kuris parodė, jog skurdo 670 tūkst. žmonių, arba 20 proc. šalies gyventojų.

Vienišas žmogus priskiriamas prie skustančiųjų, jeigu jo pajamos yra mažesnės negu 720 litų, o šeima iš keturių asmenų (dviejų suaugusių ir dviejų vaikų iki 14 metų) – kai jos pajamos nevirija 1,512 rūskt. litų (378 lito kiekvienam šeimos nariui).

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė Jūratė Matikovienė siūlė valdžiai priimti daugiau sprendimų dėl socialinių paslaugų nepasiturintiems žmonėms, o ne pirmenybę teikti socialinėms išmokoms. Ji prognozuoja, kad valstybės nuolat remiami žmonės praranda įgūdžius patys ieškotis pajamų, darbo.

"Gauna pašalpas, jas pravalgo – ir nieko nelieka. Nebent antsvoris. Kuris irgi dings vieną dieną", – sakė J.Matikovienė.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas prognozavo, kad netinkama ES politika žemės ūkio srityje skurdą dar didins: "Su parama žemdirbiams ne kuriama pridėtinė vertė, o pinigai užkasami į žemę. Reikia mažinti išlaikytinių skaičių".

Jo manymu, skurdo mažinimo problemų sprendimą neigiamai veikia net ir situacija dėl kitos seksualinės orientacijos žmonių eitynių: "Ar toks verslininkas ryšis investuoti Lietuvoje, kur verda tokios aistros – leisti ar neleisti?"

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad šalyje vis labiau plečiasi skurdo žirklės: didėja nedarbas ir daugėja paramos gavėjų.

"Kuo plačiau jos prasiplės, tuo bus didesnė įtampa", – tvirtino jis.

Pasak instituto vadovo, pastaruoju metu nedarbo pašalpas vis daugiau gauna šeimų, kuriose darbo neturi abu sutuoktiniai. Dabar šios šeimos sudaro 60 proc. pašalpų gavėjų. "Anksčiau į didžiausią paramos gavėjų grupę įėjo vieniši tėvai, daugiavaikės šeimos".

Jo duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį socialinę paramą gavo 61,4 tūkst. šeimų, kuriose auga vienas arba du vaikai, arba penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokią pačią paramą gaunančių daugiavaikių šeimų skaičius išaugo dvigubai – iki 35 tūkst., vienišų tėvų – maždaug tris kartus – iki 71 tūkst.

Šiais metais dėl paramos kreipėsi apie keturis kartus daugiau vienišų asmenų be vaikų – beveik 40 tūkst. 2009 metų pirmą ketvirtį jų buvo 9,5 tūkst. Vienišų daugiavaikių tėvų padaugėjo 3 tūkstančiais.

Skurdo mažinimo procesuose B.Gruževskis pasigenda didesnio indėlio iš kultūros, švietimo ir mokslo, finansų, ūkio ministerijų: "Kodėl tik socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuo turi rūpintis viena? Kodėl mes turime sudėti į "Maisto banką", o tos ministerijos neturi?

Jis siūlo metų pradžioje numatyti konkrečius darbus, kuriuos turėtų atlikti konkrečios institucijos sprendžiant skurdo problemas.