Ekspertai mano, jog skolose paskendusiai Lietuvai tokie nuostoliai akivaizdžiai per dideli.
Įvertinus eismo įvykių nuostolius Lietuvos ekonomika dėl žuvusių ir sužeistų per avarijas žmonių praėjusiais metais prarado daugiau kaip milijardą litų, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vigilijus Sadauskas.
Kainuoja sužeistųjų gydymas ir reabilitacija, kompensuojami materialiniai nuostoliai, remontuojami sudaužyti automobiliai, tvarkomi keliai, bet svarbiausia – žuvusiųjų šeimos netenka maitintojų“, – dėstė susisiekimo viceministras R.Vaštakas.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad saugaus eismo ekspertas skaičiuoja, jog vieno asmens žūtis per eismo įvykį valstybei 2009 metais galėjo kainuoti 1,8 mln. litų, o sužalojimas – 150 tūkst. litų. Pernai Lietuvoje žuvo 370 žmonių ir dar beveik 4 500 buvo sužeista, tad bendras nuostolis valstybės iždui sudarė apie 1,34 mlrd. litų.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas „Lietuvos žinioms“ neneigė, kad pernai valstybė dėl žuvusių ir sužeistų per eismo įvykius žmonių prarado daugiau kaip milijardą litų. „Prieš trejus metus valstybė dėl žuvusių ir sužeistų per avarijas žmonių prarado apie 5 mlrd. litų, prieš dvejus – 3 mlrd. litų, o pernai – daugiau kaip 1 mlrd. litų. <...> Kainuoja sužeistųjų gydymas ir reabilitacija, kompensuojami materialiniai nuostoliai, remontuojami sudaužyti automobiliai, tvarkomi keliai, bet svarbiausia – žuvusiųjų šeimos netenka maitintojų“, – vardijo susisiekimo viceministras R.Vaštakas.
Eismo įvykio kainos modelis, pagal kurį skaičiuojama žala, sudarytas iš penkių komponentų. Kiekvienas jų apima tokias sritis kaip žmonių sveikata, žala turtui, tyrimai, gelbėjimo darbai, produktyvumo praradimas. Į eismo įvykio išlaidas įskaičiuojami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai. Pastaruosius apskaičiuoti sudėtingiausia, nes jie daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, žmogaus sveikata priskiriama prie netiesioginių išlaidų. Jos apskaičiuojamos pagal tai, kiek valstybė patiria nuostolių asmeniui žuvus, susižeidus ar dėl avarijos tapus neįgaliam. Taip pat prie šių nuostolių priskaičiuojamos gydymo išlaidos.
Transporto inžinerijos profesorius Alvydas Pikūnas teigė, kad eismą keliuose sudaro trys vienas kitą veikiantys pagrindiniai komponentai: kelias ir jo aplinka, transporto priemonė, žmogus – kelio naudotojas. Profesorius neabejoja, kad Lietuvoje iki šiol menkai tiriamos eismo įvykių priežastys. „Susidaro įspūdis, kad valstybės institucijos eismo įvykių tyrimą atlieka tik dėl to, jog būtų nustatytas nelaimės kaltininkas ir padaryto nusikaltimo sunkumas. Tačiau to nepakanka, kad būtų gerinamas eismo saugumas. Norint pasiekti rezultatą būtina atlikti tyrimus, kurie padėtų parinkti efektyvesnes priemones, užtikrinančias eismo saugumą“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino A.Pikūnas.
Eismo saugumas – sparčiai didėjanti socialinė ir ekonominė problema ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Nors pastaruoju metu avaringumas Lietuvoje mažėja, nuostoliai vis tiek yra pernelyg dideli.
