Analitinėje centro pažymoje pabrėžiama, kad vyriausybės šiuo metu privalo reaguoti į visuomenės nuotaikas, nes pasitikėjimas branduoline energetika po avarijos Fukušimoje krito nuo 45–75 proc. iki 21–51 proc.
„Kita vertus, jei įgyvendinus papildomas saugumo priemones pavyks bent artimiausiu metu išvengti panašių avarijų, išmokus Fukušimos pamokas ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika dar gali atsigauti“, – rašoma pirmajame leidinio „Energetinio saugumo akcentai“ numeryje.
Ekspertai teigia, kad praėjus 15–20 metų po 1979 metų incidento JAV „Three Mile Island“ atominėje elektrinėje ir 1986 metų avarijos Černobilyje pasaulyje vis dėlto prasidėjo atominės energetikos „renesansas“.
Pažymoje nurodoma, kad Europos šalys branduolinės energetikos plėtrą vertina skirtingai – griežtai prieš yra Austrija, Danija, Graikija, Airija ir Portugalija, ir jų iniciatyva ES neabejotinai griežtins reikalavimus, susijusius su reaktorių sauga, galbūt reikalaus uždaryti reaktorius, kurie neišlaikys „streso testų“.
Vis dėlto Energetinio saugumo centro ekspertai įsitikinę, kad „skeptikėms“ greičiausiai nepavyks užginčyti Suomijos, Prancūzijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Baltijos ir kitų šalių racionalaus poreikio statyti naujos kartos reaktorius.
„Todėl ES valstybių vykdomi projektai gali tapti mažiau ambicingi, kai kurių jų įgyvendinimas – atidėtas, tačiau visiškas statybų užšaldymas yra mažai tikėtinas“, – rašoma pažymoje.
Anot dokumento autorių, ES šalių branduolinės pramonės srityje srityje veikiančios įmonės iš Fukušimos avarijos gali netgi turėti naudos.
„Prancūzų AREVA kompanijai, gaminančiai naujos kartos ERP tipo reaktorius, atsiras puiki proga pagrįsti gerokai aukštesnę nei įprastų reaktorių kainą. Kalbama, kad britai, čekai, suomiai, planavę kviestis projektuotojus ir investuotojus iš JAV ir Pietų Korėjos, gali persigalvoti AREVA naudai“, – teigia Energetinio saugumo centro specialistai.
