Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Energetiniai paradoksai tebesitęsia...

Elektra
R.Vilimo/BFL nuotr. / Elektra
Šaltinis: „Savaitė“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Teigia mūsų pašnekovas Algirdas Stumbras, energetikai paskyręs beveik pusę amžiaus.

Naujosios AE statyba

Dar prieš trejus metus vasarį Trakuose susitikę trijų Pabaltijo valstybių premjerai pareiškė: kadangi Ignalinos AE bus uždaryta, o mums visiems elektros energijos poreikis kasmet auga, reikalinga nauja atominė elektrinė. Po mėnesio, 2006 m. kovą, Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinių sistemų vadovai pasirašė statybų memorandumą. Vėliau prie mūsų, pabaltijiečių, prisijungė lenkai. Mat šie pamatė, kad vien su savo anglimis kūrenamomis elektrinėmis neišsivers, tad gal nors šiek tiek trūkstamos elektros energijos gaus iš Lietuvos.

Juolab kad naująją jėgainę rengiasi statyti net keturios valstybės. Kaip tokiame sudėtingame objekte reikės suderinti keturias teisines bazes?

Nuo to laiko praėjo lygiai treji metai. Ką mes turime? Pirmiausia, aišku, oligarchinių jėgų sukurtą darinį — „Leo LT“, kurio pagrindinė funkcija, pasak A. Stumbro, kuo daugiau išmelžti iš valstybės. Nes apie naujos AE statybą visi tie „bakalėjininkai“ stengiasi kuo mažiau kalbėti. Tiesa, šiuo metu lyg ir atliekama naujosios AE poveikio aplinkai studija. A. Stumbras juokiasi: „Visa tai ištirta dar sovietiniais metais. Dabar tie patys žmonės daro lygiai tą patį. Ir už naujus pinigus patvirtins lygiai tą patį.“

Na, bet svarbu, kad procesas vyksta. Ir, kaip jau skelbė spaudoje M. Grinevičius, Visagino AE generalinis direktorius, apie 2012 m. turi būti paskelbtas konkursas: kokios bendrovės statys, o kokios gamins reaktorius. Pasaulyje dabar — atominės energetikos renesansas. Tad minėtose reaktorių gamyklose (o jų nėra daug) jau dabar nutįso eilės ilgiems metams į priekį. O kokios tos eilės bus 2012 m.? A. Stumbras sako, kad „konkursas truks apie porą metų. Kai kuriuos įrenginius galima užsakyti iš anksto, kaip ir numatyti reaktorių tipus (tai pagreitins jų užsakymą). Tačiau, vertinant Ignalinos AE pirmojo bloko statybų tempus (statė sovietinė armija, tuo metu turėjusi neribotų materialinių bei techninių išteklių), tai užtruko 10 metų. Vadinasi, jei viskas seksis gerai, pirmasis Visagino AE blokas gali pradėti gaminti energiją greičiausiai 2024 m.“

Tačiau kitas mūsų šalies energetikos veteranas, buvęs KPI Energetikos katedros vadovas A. Bačianskas, moja ranka: mat mes iki šiol neturime atominei energetikai vystyti reikalingos teisinės bazės. Juk priimto Atominės elektrinės įstatymo „verkiant“ neužtenka. Juolab kad naująją jėgainę rengiasi statyti net keturios valstybės. Kaip tokiame sudėtingame objekte reikės suderinti keturias teisines bazes? Bepigu buvo, kai kilo Ignalinos AE: projektavo ir statybų darbus prižiūrėjo tokia supergalinga įstaiga kaip „Rosatom“, o statė — specializuoti sovietinės armijos daliniai. Ir Lietuvos biudžetui, beje, tai nekainavo nė kapeikos.

O už ką gi statysime?

Pašnekovas sako, kad galimas ir kitas kelias, kuriuo, pavyzdžiui, nuėjo latviai, kai „gramdė“ iš visų pakampių pinigus naujos šiluminės elektrinės prie Rygos statybai.

Iki šiol ir „Leo LT“ vadovai, ir akcininkai, ir Vyriausybės atstovai tik gana mikliai mainikavo energetinių įmonių akcijomis, žinoma, ne be naudos sau. Tačiau „abi aukštos besitariančios šalys“ kažkodėl iki šiol stebėtinai atkakliai stengiasi išsisukti nuo pagrindinio klausimo: o iš kokių lėšų bus statoma AE? A. Stumbras niekaip negali suprasti: „Kam reikėjo kurti tokį sudėtingą konsorciumą? Kam reikėjo valstybės mainikavimo mūsų energetinio potencialo akcijomis su privačiomis struktūromis? Juk buvo galima skelbti tarptautinį konkursą, kurio nugalėtoja, tarkime, prancūzų „Areva Grooup“, ima ir savo lėšomis nuo pradžios iki galo pastato naują AE. Su mūsų valstybe jai iš esmės reikėtų susitarti tik dėl uždirbamos pelno normos.“

Pašnekovas sako, kad galimas ir kitas kelias, kuriuo, pavyzdžiui, nuėjo latviai, kai „gramdė“ iš visų pakampių pinigus naujos šiluminės elektrinės prie Rygos statybai. Jie 1 kWh pabrangino keliais santimais, kuriuos ir nukreipė naujai jėgainei statyti. A. Stumbras suskaičiavo, kad pirmojo bloko statybos užtruks 8–10 metų ir kainuos apie 8 mlrd. litų, arba po 1 mlrd. litų per metus. Tereikia ir mums kokiais 10 ct pabranginti elektros energiją, ir mes imtume kaupti lėšas tų blokų statybai. Tačiau būtų geriausia, jei tai būtų pradėta daryti nuo tada, kai Lietuva pasirašė stojimo į ES sutartį (kurios vienas iš punktų reikalavo uždaryti Ignalinos AE).

Deja, kažkodėl nedaromas nei pastarasis variantas, nei dairomasi galingos pasaulinės kompanijos. Tebesitęsiant tokiai situacijai, gerokai atvėso ir kiti koncesininkai. Lenkai į šį projektą žiūri perdėm skeptiškai ir jau patys dairosi aikštelės savo AE statybai. Tą patį šių metų vasarį nusprendė ir Estijos vyriausybė, su šiauriečiams būdingu šaltumu jau apskaičiavusi, kad pirmasis naujosios jėgainės blokas pradės veikti 2023 metais. O mums ko klausti: G. Kirkilo, N. Numavičiaus (pagrindinio „Vilniaus prekybos“ savininko), R. Juozaičio ar A. Abišalos?

Kodėl negali brangti elektros energija?

Kaip negali? Juk nuo sovietinių laikų iki dabar 1 kWh pabrango apie 10 kartų — nuo 4 kapeikų iki apie 40 ct. dabar. A. Stumbras kontrargumentuoja. Pasirodo, maisto prekės ir paslaugos per pastaruosius 18 metų (skaičiuojant nuo 1990 m.) pabrango žymiai daugiau, nei elektros energija. Tad, skaičiuojant jų vertę kilovatvalandėmis ir praeitų metų kainomis (kai 1 kWh kainavo apie 30 ct), nuo minėtų 1990-ųjų iki praeitų metų kai kurių kasdien vartojamų prekių bei paslaugų kainos kito ženkliai, tai galite matyti pateikiamoje lentelėje.

Iš karto krinta į akis labai mažai pabrangusi degtinė bei cigaretės. A. Stumbras, nors ir būdamas energetikas, tai aiškina paprastai: „dėkui“ kontrabandai iš Kaliningrado srities ir iš Baltarusijos. O dabar dar galėtume ir pridurti: „dėkui“ ir pigesnėms prekėms iš Lenkijos.

Tad kodėl negali brangti elektros energija, klausia pašnekovas, visą gyvenimą skyręs būtent šiai pramonės šakai. Juk be elektros stoja visas mūsų gyvenimas. Kitas klausimas, kaip tą elektros energijos kainą, už kurią sumoka vartotojas, tai yra mes visi, dalijasi elektrinės bei elektros perdavimo tinklai. Juk ne veltui ES kala, kad elektros gamintojai nuo elektros pardavėjų (perdavimo tinklų) turi būti atskirti. O pas mus naują atominę jėgainę (kol kas) statys... elektros tinklų savininkai.

„Savaitė“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min