Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad šioje taryboje Lietuvą atstovaujantis teisingumo ministras Remigijus Šimašius džiaugiasi, kad po kiek užtrukusių bendro požiūrio tarp visų ES valstybių paieškų, galiausiai pavyko pasiekti sutarimą, kad totalitariniai nusikaltimai turi būti vieningai prisimenami kiekvienoje ES valstybėje, o šiai atminčiai puoselėti numatytos atitinkamos priemonės.
„Europoje vis dar nėra pakankamai žinoma apie totalitarinių režimų nusikaltimus, tad labai svarbu, kad ta atmintis būtų puoselėjama, o padaryti komunistiniai nusikaltimai deramai įvertinti ir jokiais būdais nepamiršti. Visa tai būtina tam, kad užkirstume kelią bet kokiems naujiems totalitarizmo pasireiškimams. Džiugu, kad pavyko pasiekti, jog apie skaudžius mūsų šaliai sovietų bei nacių nusikaltimus bus vystomas bendras supratimas ir atmintis, o kartu atveriamas kelias tolimesnėms diskusijoms ir apie bendrą teisinį šių nusikaltimų vertinimo įrankį ateityje“, – sako R. Šimašius.
Penktadienį simboliškai, 70 metų tragiškos datos sukakties minėjimo išvakarėse (masinių sovietų vykdytų trėmimų 1941 m. birželio 14 d.), patvirtintos Tarybos išvados, kuriose ES valstybės narės kviečiamos vykdyti kryptingą švietimą apie šiuos nusikaltimus bei numatytos priemonės puoselėti šią atmintį vykdant bendrus iš ES lėšų finansuojamus projektus ir programas, atlikti su šiais nusikaltimais susijusius tyrimus.
ES taip pat sutarė, kad visos ES valstybės narėms turi būti skatinamos minėti rugpjūčio 23 – ąją, kaip visos Europos Totalitarinių režimų aukų atminimo dieną, taip siekiant didinti žinojimą apie totalitarinių režimų nusikaltimus.
Svarbu ir tai, kad priimtose išvadose ES patvirtina ketinimus toliau ieškoti galimybių bendram sutarimui dėl vieningo teisinio šių nusikaltimų vertinimo.
Skaičiuojama, kad Lietuva, dėl dviejų totalitarinių režimų, tiek sovietinio, tiek nacistinio, įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido nusikaltimų prarado maždaug trečdalį savo gyventojų. Per 1941 m. birželio 14 d. sovietų vykdytus trėmimus buvo ištremti 17 500 Lietuvos gyventojai, daugiausia Lietuvos Respublikos politiniai veikėjai, partijų ir organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos. Vėliau tokie trėmimai ir kitos represijos atsinaujino ir po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą. Nacių režimo ir jo talkininkų pagalba buvo sunaikinta dar apie 200 tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių.
