„Be abejo, norėtume matyti aktyvesnę projekto eigą. Tačiau ėmus dirbti šiai Vyriausybei reikalai juda sparčiau.Visagino atominė – visam regionui svarbus projektas. Estija suinteresuota jame dalyvauti“, – interviu žurnalui „Veidas“ teigė Estijos premjeras.
Jo teigimu, Estija turi energetinių resursų artimiausiems 30–40 metų ir gali dvigubai padidinti energijos gamybą iš skalūnų.
„Tačiau Estijos problema, kad esame priklausomi nuo anglies dvideginio emisijos kvotų ir nežinia, kokia politika dėl jų bus ateityje. Tai priežastis, kodėl turime diversifikuoti energijos produkcijos portfelį – todėl dalyvaujame Visagino projekte, dairomės į projektus Suomijoje, galvojame ir apie savo branduolinę jėgainę – nors kol kas tai tik kiek daugiau nei idėja, skiriame daug dėmesio atsinaujinantiems energijos šaltiniams – vėjo jėgainėms, nutarta statyti saulės energijos jėgainę“, – sakė Estijos ministras pirmininkas.
Anot jo, iš pastarųjų šaltinių galima pagaminti 140 megavatų elektros energijos, kai Estija šiltuoju metų laiku suvartoja apie 400, žiemą – apie 700 megavatų.
„Deginame atliekas, taip apšildydami butus miestuose. Tad Europos Sąjungos rekomendacija – 25 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių mums nėra tikslas, nes mes jį esame pasiekę. Beje, diegdami žaliąsias technologijas gauname daug naudos, pavyzdžiui, viena didžiausių įmonių, gaminančių generatorius vėjo turbinoms, yra Estijoje“, – sakė A.Ansipas.
Naują atominę elektrinę kartu su Latvija, Estija, Lenkija bei pasikvietusi strateginį investuotoją Lietuva ketina pastatyti iki 2018–2020 metų.
