Prokurorų dėmesio sulaukė su bendrove „SEB lizingas“ nuomos ir atpirkimo sutartis sudarę parlamentarai. Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Jono Rinkevičiaus, automobilius nuomojęsi Seimo nariai galimai buvo sutarę su šia bendrove pasibaigus kadencijai išsipirkti nuomojamus automobilius už kur kas mažesnę kainą, nei jie verti. Konkrečių transporto priemonių markių ir vertės pareigūnas neįvardijo, tačiau sakė, jog dabar parduodant panašaus senumo automobilius už juos prašoma kelis kartus didesnių sumų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininko Algimanto Salamakino duomenimis, kai kuriose išperkamosios nuomos sutartyse nurodyta likutinė vertė siekia 20–30 tūkst. Lt.
„Tai, kad mažesnė vertė nurodyta pirkimo sutartyje, nėra vienintelis ir pagrindinis argumentas. Kyla tikrai pagrįstų abejonių, ar Seimo narys nenusižengė Seimo nariui keliamiems etikos reikalavimams vien dėl to, kad įsigydamas asmeninėn nuosavybėn turtą, šiuo atveju – automobilį – naudojosi ne savo asmeninėmis, bet valstybės lėšomis“, – kalbėjo J.Rinkevičius.
Seimo narių pasirinkimas
SEB atstovaujantis banko prezidento pavaduotojas Aivaras Čičelis aiškino, jog su parlamentarais buvo sudaromos standartinės išperkamosios nuomos sutartys. Pasak jo, išperkamosios nuomos bendrovė siekia neprisiimti turto vertės kitimo rizikos, todėl sutartyje numatoma, kas pasibaigus nuomos laikui perims automobilį už likutinę vertę: jį pardavusi bendrovė, jos nuomotojas ar tretieji asmenys, pavyzdžiui, automobilių perpardavėjai.
„Lizingo bendrovė užsiima pinigų skolinimu, o ne turto prekyba, pirkimu, pardavimu ar spekuliavimu“, – tvirtino A.Čičelis.
Paaiškėjo, kad tokios problemų galinčios sukelti sutartys buvo siūlomos tik SEB, mat kitos bendrovės neįtraukia automobilių atpirkimo garantijos. Tiek J.Rinkevičius, tiek A.Čičelis aiškino, kad niekas nevertė politikų rinktis būtent „SEB lizingo“.
Banko atstovas žurnalistams nepaneigė, kad dalis Seimo narių patys paprašė banko sudaryti sutartis, pagal kurias galėtų išpirkti automobilį už iš anksto sutartą vertę: „Vieni to prašė, kiti neprašė.“ Tiesa, konkrečių pavardžių jis neįvardijo, esą tai yra konfidenciali informacija.
Piktinosi prokuratūra
EPK nariai posėdyje piktinosi esą politikuojančiais prokurorais. Buvęs teisėjas valstiečių liaudininkų atstovas Konstantas Ramelis aiškino, kad jei prokuratūra su šiomis bylomis eitų į teismą, bylas pralaimėtų. „Kaip ginti viešąjį interesą, jei Seimo narys pasibaigus kadencijai automobilio neperka ir palieka? Ta suma likutine verte yra išmokėta Seimo nario parlamentinei veiklai. Jei už tai nuperka kitas asmuo, viskas gerai, pažeidimo nėra. O jei Seimo narys nuperka, yra pažeistas įstatymas?“ – klausė K.Ramelis.
Konservatorė-krikdemė Rūta Rutkelytė akcentavo, kad įsipareigojęs išpirkti automobilį parlamentaras gali ir nukentėti: „Po 3–4 metų, krizei gilėjant, automobilis gali tiek nekainuoti. Tai interesas tos nuomojančios įmonės, kad automobilis būtų tikrai nupirktas. Kodėl jūs įžiūrėjote Seimo narių blogus ketinimus?“ Be to, politikė skundėsi, kad smarkiai apkarpius parlamentinei veiklai skirtas išlaidas Seimo nariai dabar privalo už nuomojamus automobilius mokėti ne tik iš valstybės, bet ir iš asmeninių lėšų.
Kyla tikrai pagrįstų abejonių, ar Seimo narys nenusižengė Seimo nariui keliamiems etikos reikalavimams vien dėl to, kad įsigydamas asmeninėn nuosavybėn turtą, šiuo atveju – automobilį – naudojosi ne asmeninėmis, bet valstybės lėšomis.„Jei iš parlamentinių lėšų moki už automobilį, tai už biurą moki už savo algos. Arba atvirkščiai. Pautriruokime: jei nuomoju biurą, moku iš parlamentinių lėšų, po to nusiperku, tai pasodinsite mane už tai?“ – klausinėjo Liberalų sąjūdžio narė Dalia Teišerskytė.
K.Ramelis piktinosi, kad įsigyti automobilį išperkamosios nuomos būdu paprastai leidžiama tik iš asmeninių lėšų sumokėjus pradinę įmoką, kuris gali viršyti keliolika tūkstančių lėšų.
Problemos – 13 politikų
Tiesa, parlamentarai iš esmės ginčijosi dėl teorinių tikslų. Sutartys su SEB dėl automobilio išpirkimo buvo panaikintos, kai prokuratūra pradėjo domėtis šiomis sutartimis. Todėl prokurorai nebegina viešojo intereso. Jie tiesiog perdavė medžiagą Seimo EPK, kad ši įvertintų parlamentarų poelgį.
A.Salamakinas tvirtino, jog etikos sargai per savaitę pateiks savo išvadas, kaip vertinama susidariusi situacija. Jo nuomone, vertėtų grįžti prie praėjusį dešimtmetį galiojusios tvarkos, kai automobiliais Seimo nariams rūpinosi ne jie patys. Politikams buvo suteikta teisė kadencijos laikotarpiu naudotis valstybei priklausančiu automobiliu.
Problemų dėl išperkamosios nuomos būdu įsigytų automobilių turi 11 Seimo narių: „prisikėlėlė“ Asta Baukutė, konservatoriai Vaidotas Bacevičius, Arimantas Dumčius, Danutė Bekintienė, Justinas Urbanavičius, Donatas Jankauskas, Bronius Pauža, Irena Šiaulienė, Birutė Vėsaitė, libcentristas Raimondas Šukys, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.
Dar du – liberalcentristas Žilvinas Šilgalis ir konservatorius Jonas Šimėnas – nuomodami automobilius iš kitų bendrovių galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
