Parlamentas ragina ES šalis nustatyti vaikų skurdo bei socialinės atskirties mažinimo tikslus, taip pat užtikrinti „bent jau prieš krizę buvusį tikralaikių išlaidų, skirtų nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančių vaikų socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai, švietimui ir socialiniam būstui, lygį“. Taip pat rekomenduojama „užtikrinti, kad visų amžiaus grupių vaikai galėtų nemokamai gauti įtraukų ir kokybišką viešąjį ugdymą bei mokymą“.
„Eurostato“ duomenimis, pernai visoje ES apie 26 mln., arba 27,7 proc., vaikų iki 18 metų gyveno ties skurdo riba: daugiausia – Rumunijoje (51 proc.), Bulgarijoje (45,2 proc.) ir Vengrijoje (41,4 proc.), mažiausia – Skandinavijos šalyse: Danijoje (14,5 proc.), Suomijoje (15,6 proc.) ir Švedijoje (16,7 proc.). Lietuvoje šis rodiklis pernai buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis: jis siekė 28,9 proc. Palyginti su 2010–2013 m. laikotarpiu ties skurdo riba atsidūrusių vaikų Lietuvoje dalis sumažėjo keliais procentiniais punktais.
Europarlamentarai reiškia susirūpinimą, jog daugėja vaikų, kurie netinkamai maitinasi, „todėl ES atsinaujina ligos, kurios buvo išnykusios (pvz., rachitas)“. Jie taip pat pažymi, kad, UNICEF duomenimis, nuo „2008 m. tokiose šalyse kaip Estija, Graikija ir Italija vaikų, neišgalinčių dvi dienas iš eilės valgyti mėsos, vištienos ar žuvies, procentinė dalis staiga padidėjo du kartus“.
„Padėtį ypač pablogino griežto taupymo politika. Valstybės narės turi užtikrinti, kad vaikai galėtų gauti ugdymo, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugas, – pabrėžė EP pranešėja Inês Cristina Zuber (Europos vieningieji kairieji, Portugalija). – Taip pat reikia spręsti nedarbo problemą, didinti darbo vietų saugumą, užtikrinti deramą apgyvendinimą ir tinkamas mitybos paslaugas bei plėtoti vaikų priežiūros tinklus.“
