1971 metais gimęs E.Manicas į Strasbūro teismą kreipėsi dėl Lietuvos institucijų pasyvumo jam teisiantis dėl galimybės matyti savo vaiką, pranešė teismas.
„Teismas būtent vertino, ar valdžios institucijos įvykdė savo pozityviąsias pareigas, kiek reikalaujama pareiškėjo pakankamo įtraukimo ir pakankamo dalyvavimo procese dėl jo privataus ir šeiminio gyvenimo gerbimo. Būtent dėl šitų procesinių reikalavimų neužtikrinimo teismas, įvertinęs byloje dalyvavusio antstolio, Utenos rajono apylinkės teismo ir pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos schemą valstybės paskirto advokato veiksmus, nusprendė, kad nebuvo veikta pakankamai atidžiai ir rūpestingai ir buvo pažeistos valstybės pareigos apsaugoti pareiškėjo teises – gerbti jo šeimyninį gyvenimą“, – BNS teismo sprendimą komentavo Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė.
EŽTT nesprendė, kaip vaikas turėtų bendrauti su tėvais – dėl to turės pasisakyti nacionaliniai teismai. Anot K.Bubnytės, šiuo metu vaiko ir tėvų bendravimo tvarka nėra nustatyta, nes ankstesni sprendimai numatė ją tik iki tol, kol vaikui sueis septyneri, o tai įvyko praėjusį rugsėjį.
„Vadinasi, šiuo metu nėra jokios tvarkos, ir šiuo metu, mūsų žiniomis, tame pačiame Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama vaiko motinos iškelta byla dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo“, – sakė K.Bubnytė.
Anot jos, ši byla yra pamoka Lietuvos teismams tuo požiūriu, kad dėl bylos EŽTT be reikalo stojo bylos nagrinėjimas Lietuvoje.
„Byloje susiklostė pakankamai paradoksali situacija (...) – buvo nacionalinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo Utenos rajono apylinkės teisme sustabdyta, kol bylą išnagrinės EŽTT. Tai aš sakyčiau, kad didžiausia pamoka nacionaliniams teismams būtų, kad taip daryti negalima, nes iš tikrųjų EŽTT yra subsidiarus nacionalinių teismų atžvilgiu. Ir iš esmės, jeigu nacionalinis teismas būtų paskubėjęs ir priėmęs kažkokį sprendimą, tai ir EŽTT sprendimas galėjo būti kitoks – juk visada yra teikiama pirmenybė nacionaliniams teismams“, – pažymėjo Vyriausybės atstovė EŽTT.
