Tai jis teigė reaguodamas į G.Nausėdos interviu TV3 televizijai įvardintas vidinėse diskusijose aptartas diplomatų Kęstučio Kudzmano ir Petro Zapolsko kandidatūras.
„Kol kas mes analizuosime tą padėtį – ji nėra priimtina, dėl to, kad žmonių atsidūrimas, tikrų ar tariamų, viešumoje vienareikšmiškai kenkia“, – „Lietuvos ryto“ televizijai penktadienį sakė G.Landsbergis.
Pastaruoju metu įsiplieskus viešoms diskusijoms tarp Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos bei valdančiosios daugumos dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo, G.Nausėda TV3 televizijai ketvirtadienį teigė norintis atsakymų, kodėl anksčiau ministerijos skelbtas ambasadoriaus Lenkijoje konkursas pripažintas negaliojančiu.
„Norėčiau, kad būtų atsakyta į klausimus, kuo netiko – ar dėl savo profesinių kompetencijų, ar kitokių dalykų, kaip žinoma, Petras Zapolskas kalba lenkiškai, dirbęs kitose ambasadose, kaip ir ponas Kudzmanas“, – sakė G.Nausėda.
G.Landsbergio nuomone, konkursuose į diplomatinius paskyrimus ar net diskusijose aptariamų asmenų pavardės neturėtų būti viešinamos dėl įstatymuose taikomų ribojimų, „net jei nebūtų riboto naudojimo žyma uždėta ant tos pavardės“.
„Galų gale, turime europines taisykles – BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – BNS), kuris saugo jūsų, mano asmens duomenis, kad jie nebūtų atskleidžiami tose situacijose, kuriose tai nėra būtina daryti, arba netgi gali pakenkti asmeniškai“, – pabrėžė šalies diplomatijos vadovas.
Anot jo, toks diplomatų skyrimo proceso viešinimas kenkia Lietuvai ir tarptautinėje arenoje.
„Noriu pasakyti, kad mūsų partneriai, apie kuriuos mes diskutuojame, turi savo ambasadas, turi veikiančius ambasadorius, kurie neabejotinai rašo atmintines, spaudos apžvalgas ir siunčia į sostines atgal, kuriose aptarinėjamos visos mūsų diskusijos. Tai nėra, sakyčiau, geras kelias Lietuvos interesų gynimui“, – tvirtino G.Landsbergis.
Klausiamas, ar prezidentas arba jo aplinka nėra pasiūlę politologo, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Andrzejaus Pukszto (Andžejus Pukšto) kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje, ministras pabrėžė nenorintis aptarinėti konkrečių pavardžių laikantis įstatymų ir diplomatinės praktikos.
G.Landsbergis tik nurodė, jog prezidentas „nėra pasiūlęs pasvarstymui pavardės, kurią galima būtų pristatyti URK ir Vyriausybei“.
Anot jo, ne diplomato kandidatūra į ambasadoriaus pareigas svarstoma itin retais atvejais.
Jis pabrėžė, kad vadinamųjų „politinių“ paskyrimų yra buvę ir jo darbo su G.Nausėda metu, jis įvardijo du Lietuvos diplomatus – ambasadorių Japonijoje ir Vatikane. Šias pareigas šiuo metu atitinkamai eina Aurelijus Zykas ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
„Bendro pobūdžio pasvarstymų, pasamprotavimų yra buvę, jų būdavo, sakyčiau, ties kiekvieną pavarde. Kai kuriais atvejais tie pasvarstymai virsdavo ir konkrečiais paskyrimais. Sakykime, ambasadorius Japonijoje yra vienas tokių politinių paskyrimų, tai yra, suprantama, prezidentui artimas, sakyčiau, žmogus, bet nepaisant to atlaikęs ir profesionalumo patikrinimą“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Tokių atvejų yra labai nedaug, turime du tokius atvejus, kurie, sakyčiau, identiški: vienas – Japonijoje, kitas yra Vatikanas“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat teigė, kad problemų kyla ne tik dėl Lietuvos diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo, nes „šiuo metu raudonai plyksi trys ambasados“, kuriose nėra ambasadorių, o remiantis egzistuojančia praktika, kandidatūros derinamos bent prieš metus iki baigiantis esamo diplomato kadencijai.
Pasak jo, iš viso šiuo metu yra 14 diplomatų, kurie nuo spalio mėnesio laukia „suderinimo signalų, pirmiausia, iš valstybės vadovo“.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė
Markevičienė.
