„Kai aš matau, kad vėl kartas nuo karto, ypatingai žvelgiant į padėtį fronte, iškyla pacifistinės nuotaikos, kada pradedama kalbėti apie taikos derybas (...) Aš manau, kad mes vėl patenkame į tuos pačius spąstus ir vėl grįžtame prie tikėjimo buvusia telefonine teise, o dabar tai yra tos vadinamosios taikos derybos“, – antradienį Rytų Europos studijų (RESC) centro diskusijoje sakė šalies vadovas.
Prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmuosius mėnesius reguliariai skambino Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, bandydamas įkalbėti jį nutraukti karą kaimyninėje šalyje.
Vis tik vėliau Prancūzijos lyderis pripažino, kad šie pokalbiai nedavė jokių rezultatų.
Lietuva, anot G.Nausėdos, šiame kontekste vykdė „iliuzijų sklaidymo politiką“.
„Lygiai taip pat, kaip buvo telefoninės teisės atveju, lygiai taip pat yra ir taikos derybų atveju – Rusijai reikia ne susitarti, o tiesiog dar kartą apkvailinti Vakarus, laimėti laiko, konsoliduoti jėgas ir užpulti mus su nauja jėga. Gal jau šį kartą ne tik Ukrainą, bet ir mus visus“, – Lietuvos prezidentas.
Pasak jo, šiuo metu Europos Sąjunga (ES) rengia 13-ąjį sankcijų Rusijai paketą, tačiau sprendimai vyksta per lėtai.
„Judame labai lėtai su sankcijomis, kartais net nepateisinamai lėtai“, – sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir regiono saugumą, G.Nausėda pabrėžė, jog jam „itin rūpi“, kad Jungtinės Valstijos, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų, išlaikytų dėmesį ES.
„To reikia ne Lietuvai, ne Latvijai, to reikia visai ES. Šiandien to garantuoti mes negalime, bet mes neturėtume ir gąsdintis kažkokiais apokaliptiniais scenarijais, kas atsitiktų, jei rinkimus laimėtų vienas ar kitas žmogus“, – kalbėjo prezidentas.
„Manau, kad Europa pajėgi, jeigu ji nepadarys klaidų, (…) turės šitą draugą ir šitas draugas jos nepaliks“, – pridūrė jis.
Šių metų pabaigoje JAV vyksiančiuose rinkimuose, prognozuojama, dalyvaus dabartinis šalies lyderis Joe Bidenas ir respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas. Dalis Europos politikų ir analitikų baiminasi, kad pastarajam laimėjus rinkimus dėmesys ES gali sumenkti.
