Tai jis teigė pirmadienį susitikęs su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais.
Kaip skelbia Prezidentūra, G. Nausėda pabrėžė, jog vis nauji įvairiose pasaulio vietose įsiplieskiantys konfliktai nukreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo Rusijos karo Ukrainoje ir bendrai nuo agresyvių Rusijos užmačių užsienio politikos lauke.
„Ukraina mums buvo, yra ir bus egzistencinės svarbos. Ir visos diplomatinės tarnybos pastangos privalo būti sutelktos šiam prioritetui. Karo nuovargio negalima leisti, kad ir kas nutiktų. Turime ir toliau nuosekliai telkti visapusišką tarptautinę paramą Ukrainai, kelti Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus klausimus, taip pat išlaikyti Ukrainos euroatlantinę perspektyvą tarptautinėje darbotvarkėje“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovo ir diplomatinių atstovybių, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir konsulinių įstaigų vadovų metiniame susitikime aptartos užsienio politikos aktualijos, geopolitinė ir saugumo situacija regione ir pasaulyje, Lietuvos užsienio politikos tikslai ir prioritetai.
Kreipdamasis į diplomatus G. Nausėda teigė, kad tarptautinė padėtis sparčiai blogėja, pasaulį vis labiau apima nestabilumas, vis dažniau išdrįstama tarptautinę teisę ir diplomatiją keisti brutalia jėga.
Pasak jo, pastaruoju metu daugėja agresijos židinių ir karinių konfliktų, o netikėtumo veiksnys tarptautiniuose procesuose ima dominuoti. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai ir jos diplomatinei laikysenai pasaulyje šios tendencijos žada dar didesnius iššūkius, todėl diplomatinė tarnyba turi būti pasiruošusi veikti šiomis geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis.
Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda savo kalboje Lietuvos diplomatams akcentavo transatlantinių ryšių puoselėjimo ir efektyvaus veikimo NATO ir ES svarbą, būtinybę veikiant kartu su sąjungininkais ir partneriais ginti demokratijos vertybes ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.
Šalies vadovas padėkojo Lietuvos atstovybių vadovams, prisidėjusiems prie sėkmingo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimo, ir teigė, kad dabar būtina susitelkti į svarbių Vilniuje priimtų sprendimų įgyvendinimą ir rimtai ruoštis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad šiandien diplomatinei tarnybai kaip niekada būtina veikti sutelktai, išmintingai ir sumaniai.
Jau mėnesį tebesitęsiant kariniam konfliktui tarp Izraelio ir Gazos Ruožą valdančios „Hamas“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį pripažino, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo karo Ukrainoje ir tai, anot jo, naudinga Rusijai.
„Egzistencinis Lietuvos interesas“
Su diplomatais vėliau pirmadienį susitiko ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji akcentavo, jog autokratiniai režimai, bendradarbiaudami tarpusavyje, vis labiau plečia nestabilumo židinius pasaulyje, dėl to demokratinės valstybės patiria daug iššūkių.
„Demokratijų atsparumo stiprinimas, vertybių ir taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos stiprinimas, demokratinių šalių vienybės telkimas yra egzistencinis Lietuvos interesas“, – sakė premjerė.
Susitikime daug dėmesio skirta Europos Sąjungos vienybės, transatlantinio ryšio ir partnerystės su Indijos ir Ramiojo vandenyno šalimis stiprinimui.
Taip pat kalbėta apie NATO Viršūnių susitikimo Vilniuje sprendimų įgyvendinimą, įskaitant ir naujos kartos NATO regioninius gynybos planus, esminius darbus, siekiant priimti vokiečių karių brigadą.
I. Šimonytė vienu svarbiausių uždavinių įvardijo karinės, ekonominės, energetinės, humanitarinės ir pagalbos Ukrainai didinimą bei paramos šiai šaliai siekiant integracijos į ES ir NATO telkimą.
Be kita ko, su diplomatais aptartas poreikis stiprinti agresorėms Rusijai bei Baltarusijai taikomas sankcijas, užkardyti jų apėjimo kelius.
„Ukrainiečiams labai svarbu matyti savo partnerius „ant žemės“, kartu įgyvendinančius matomus, apčiuopiamus projektus. Todėl turime raginti ir kitas šalis veikti ne tik per tarptautines organizacijas, bet ir dvišališkai, ar kartu su mumis,“ – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė pabrėžė ir ekonominės diplomatijos bei ryšio su diaspora tvirtinimo svarbą, kvietė Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovus prisidėti prie „sugrįžtančios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimo bei ragino aktyviai skleisti informaciją apie 2024 m. vyksiantį referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.
