„Turime turime kuo greičiau pradėti įgyvendinti rotacinės pro gynybos sistemą ir manau, kad jau turėtume pasiekti tam tikrą persilaužimą jau iki šių metų vasaros, nes deklaracijos tik tada veikia kaip atgrasymas, jei jos praktiškai įgyvendinamos“, – antradienį sakė G.Nausėda.
Taip jis kalbėjo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda stebėjo Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.
G.Nausėda taip pat teigė, kad NATO Vilniaus viršūnių deklaracijoje priimta daug įsipareigojimų, tačiau ne visi jie pradėti įgyvendinti.
„Tam kad atgrasymo efektas būtų patikimas, turime dar daug ką padaryti“, – kalbėjo prezidentas.
„Ypatingai Ukrainos karo pavyzdys parodo, kokia yra oro gynybos svarba. Dominavimas oro erdvėje ar gebėjimas atsispirti atakomis iš oro tampa pagrindiniu karo sėkmės veiksniu“, – pridūrė G.Nausėda.
NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Italija, Graikija, tačiau konkrečių sutarimų kol kas nepasiekė.
Sausį G.Nausėda sakė, kad tokios diskusijos su Vokietija ir Nyderlandais artimiausiu metu „gali duoti vaisių“.
