Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gamtosaugininkas: Baltijos žydėjimas dumbliams grimztant plečia jūroje „dykumos zonas“

L.Karalius su G.Gurevičiūte ketvirtadienį palydėjo saulę Lietuvos pajūryje.
15min.lt nuotr. / Lietuvos pajūris
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Stiprus šiųmetis Baltijos jūros vandens „žydėjimas“ dar padarys didelės žalos augmenijai ir žuvims – dalis jų ir toliau žus dėl deguonies trūkumo, kuris atsiranda pūvant dabar jau skęstantiems dumbliams, teigia gamtosaugininkas.

Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis BNS sakė, kad pūvantys dumbliai jūroje sudaro vadinamąsias dykumos zonas.

„Negyva zona reiškia, kad dugne miršta ir augmenija, ir gyvūnija, nes pūvant dumbliams suvartojamas deguonis ir ten susidaro “dykuma„. Nei žuvų, nei augalų nebelieka“, – sakė ekspertas.

Jis teigė, kad jau dabar Baltijos jūroje zonos, kuriose nėra gyvybės, siekia Lietuvos dydžio teritoriją.Dykumos dabar užima 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – tai yra Lietuvos dydžio teritorija.

„Jos dabar užima 70 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – tai yra Lietuvos dydžio teritorija. Tai yra didžiulė netektis, nes automatiškai mažėja tiek žuvies ištekliai, tiek augmenija žūva“, – teigė N.Zableckis.

Anot gamtosaugininko, šiuo metu Baltijos jūros žydėjimas nėra didelis – piką pasiekęs itin karštomis liepos vidurio dienomis, pastarosiomis savaitėmis jis sumažėjo dėl bangavimo ir lietaus, kurie išmaišė vandenį. N.Zableckis sako, kad norint sustabdyti „dykumų“ plėtimąsi Baltijoje būtina uždrausti skalbimo miltelius su fosfatais, mažinti taršą iš žemės ūkio, valyti nuotekas iš laivų.

„Kruiziniai laivai per metus Baltijos jūroje perveža apie 80 milijonų keleivių. Didžiulė dalis laivuose susidarančių kanalizacijos nuotėkų vis dar išleidžiama tiesiai į jūrą. Paskaičiuota, jog taip į jūrą patenka apie 72 tonas azoto ir 18 tonų fosforo. Be maistinių medžiagų nuotėkose gausu bakterijų, virusų ir kitų patogenų, maisto likučių, detergentų, taip pat sunkiųjų metalų. Problema būtų išspręsta, jeigu dauguma didžiųjų Baltijos jūros uostų, įskaitant Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, įsirengtų tinkamus nuotėkų surinkimo įrenginius“, – teigiama Lietuvos gamtos fondo dar vasarį prezidentei Daliai Grybauskaitei išsiųstame kreipimesi.

Lietuvos gamtos fondas yra labdaros paramos fondas, kurio tikslas – išsaugoti sveiką ir nepažeistą Lietuvos gamtinę aplinką. Fondo steigėjai – šalies visuomenės veikėjai, gamtininkai ir gamtosaugininkai.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Dykuma
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min