Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gatvėms lopyti numesti trupiniai

Kelininkų ranką pajus tik maža dalis Kauno gatvių. Mažesnės, nuošaliau esančios gatvelės ir toliau išliks savo automobilius saugančių vairuotojų siaubu.
Eriko Ovčarenko/ dienraščio „15 minučių“ nuotr. / Kelininkų ranką pajus tik maža dalis Kauno gatvių. Mažesnės, nuošaliau esančios gatvelės ir toliau išliks savo automobilius saugančių vairuotojų siaubu.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Duobėtas ir nelygias Kauno gatves keiksnojantys vairuotojai progų paburnoti šįmet turės į valias – sunkmečio dusinama savivaldybė duobėms lopyti sukrapštė tik pusę milijono litų. Iš valstybės nubyrėjusi suma, palyginti su praėjusių metų parama, taip pat atrodo lyg lašas jūroje.

„Gatvių remontui šįmet skirta beveik 10 kartų mažiau lėšų nei pernai“, – kritišką padėtį iliustruojantį faktą konstatavo Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Kelininkų ranką šįmet pajus tik pagrindinės miesto gatvės, kuriomis dažniausiai kursuoja visuomeninis transportas. Tai ir buvo esminis kriterijus, pagal kurį sudarytas gatvių, sulauksiančių rimtesnio remonto, sąrašas.

Skylėtame šių metų Kauno savivaldybės biudžete gatvėms tvarkyti yra numatyti tik 553 tūkst. Lt. Sunkią padėtį kiek pataisyti turėtų 4,8 mln. Lt, kuriuos miestui yra pažadėjusi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Dar pusę milijono litų įvažiavimų į gyvenamuosius kvartalus bei šaligatvių remontui buvo planuota gauti iš miesto savivaldybės Privatizavimo fondo, tačiau net ir didžiausi optimistai nebetiki, jog šiame fonde šįmet atsiras bent kiek didesnė suma. Keletą milijonų, skirtų ateityje planuojamai rekonstrukcijai projektuoti, savivaldybė ketina pasiskolinti iš bankų.

Patys tik kiek daugiau nei pusę milijono sukrapštę Kauno vadovai piktinasi menka iš valstybės biudžeto gaunama kelių remontui skirta suma. 80 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų kasmet yra skiriama magistraliniams užmiesčio keliams, tuo tarpu šalies savivaldybių vidinių kelių remontui lieka tik 20 proc. minėtos programos lėšų.

„Reikia perskirstyti proporcijas, antraip valstybėje ir toliau bus puoselėjamos tik autostrados, o savivaldybių vietinis kelių tinklas nugyvenamas, nors kauniečiai, turintys kone daugiausia šalyje automobilių, pila daug degalų ir sumoka bene daugiausia akcizų į tą fondą“, – oficialiai išplatintame pranešime cituojamas Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris yra išreiškęs ketinimus kreiptis į Vyriausybę dėl minėtų proporcijų pakeitimo.

Už savivaldybės lėšas – 5 objektai

Kiek daugiau nei 0,5 mln. Lt, numatytų šių metų savivaldybės biudžete, bus skirti dviem gatvėms tvarkyti, planuojama pradėti tvarkyti Čečėnijos aikštę, suremontuoti greta vieno stadiono esančius takus, įrengti du transporto žiedus.

Visų Kauno gatvių remontui iš viso reikėtų maždaug pusės milijardo litų. Tai sudaro daugiau nei 60 proc. viso šių metų Kauno biudžeto.

Greta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kuriame šią vasarą vyks Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionatas, iki liepos pradžios bus įrengti keli pėsčiųjų takai bei automobilių stovėjimo aikštelė. Konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ šiuos darbus atliks už 102 tūkst. Lt.

Iki rugpjūčio mėnesio ketinama suremontuoti Alaušo gatvę. Tam ketinama skirti iki 150 tūkst. Lt, tačiau tiksli suma paaiškės pasibaigus konkursui. Vilnų gatvės remontui bus skirta apie 36 tūkst. Lt, o darbus planuojama baigti iki rugpjūčio vidurio. Savivaldybė savo lėšomis ketina pradėti Čečėnijos aikštės rekonstrukciją. Pirmajam jos etapui ketinama skirti 150 tūkst. Lt, o darbai turėtų vykti trejus metus. Likusius savivaldybės biudžeto pinigus, t. y. apie 265 tūkst. Lt, ketinama panaudoti Vaišvydavoje ir Radvilėnų plente iki spalio mėnesio planuojamiems įrengti eismo žiedams.

Duobėms lopyti – daugiau nei 1,5 mln.

Tvarkant iš anksto numatytas Kauno gatves ketinama naudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pažadėtą paramą. Jau prasidėjusiam duobių remontui skirta 1,54 mln. Lt, o šiuo metu taip pat vykstančiam žvyravimui bei greideriavimui – 580 tūkst. Lt. Direkcijos paramą ketinama panaudoti ir Vydūno alėjos rekonstrukcijai, kuri kainuos apie 670 tūkst. Lt. Beveik milijonas litų iš LAKD paramos bus skirta Senamiesčio gatvelių remontui. Sutvarkyti Kurpių, Puodžių, Druskininkų, Smalininkų ir Palangos gatves iš viso atsieis 2,8 mln. Lt. Trūkstamą sumą šiems darbams savivaldybė ketina skolintis. Bendrovei „Būstuva“, Ašmenos 1-ojoje ir Ašmenos 2-ojoje gatvėse stačiusiai gyvenamuosius namus, nesugebėjus baigti šiuose kvartaluose esančių gatvių asfaltavimo darbų, juos atliks savivaldybė. Tam bus panaudoti 300 tūkst. Lt.

Eriko Ovčarenkos/ dienraščio „15 minučių“ nuotr./Dalinį gatvių monitoringą atliekančios bendrovės paslaugas užsisakiusi savivaldybė tikisi duobių lopymui skirtus pinigus panaudoti kuo efektyviau.

Dalis LAKD paramos bus skirta Liškiavos, Parodos, K.Petrausko, Technikumo ir Užnerio gatvių projektavimo darbams. Už skolintas lėšas ketinama baigti Laisvės alėjos rekonstrukcijos bei Linkuvos ir Žemaičių gatvių remonto techninius projektus. Dar 150 tūkst. Lt, kuriuos taip pat ketinama pasiskolinti, bus skirta Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcijos techniniam projektui atnaujinti.

Informaciją apie duobes kaupia duomenų bazėje

Stengdamasi duobėms lopyti skirtus pinigus panaudoti kuo efektyviau, Kauno miesto savivaldybė praėjusių metų rudenį pasirašė sutartį su Laboratorinių bandymų centru. Bendrovės specialistai modernia įranga fiksuoja visas pagrindinėse miesto gatvėse esančias duobes ir informaciją apie jas kaupia duomenų bazėje.

„Mūsų mikroautobusas, kuriame sumontuota kamera, navigacijos sistema ir kompiuteris, lėtai važiuoja miesto gatvėmis. Kai specialistas pamato duobę, ją nufotografuoja ir užfiksuoja tikslias duobės koordinates. Viskas perduodama atsakingiems savivaldybės darbuotojams. Jeigu užtaisyta duobė neatlaiko garantinio periodo ir vėl išbyra toje pačioje vietoje, rangovas ją privalo sutvarkyti jau už savas lėšas“, – savivaldybės užsakytos paslaugos principą paaiškino bendrovės Laboratorinių bandymų centro direktoriaus pavaduotojas Petras Vyšniauskas.

Ši paslauga miesto biudžetui per metus atsieina maždaug 50 tūkst. Lt. Tiesa, kaip užsiminė P.Vyšniauskas, šiais metais Laboratorinių bandymų centras iš savivaldybės dar nėra gavęs nė cento.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min