Sostinės valdžia, dar prieš prasidedant šiltesniajam sezonui, paragino kiemsargius kaip įmanoma greičiau Vilniaus gatves išvalyti nuo dulkių ir per žiemą išbarstyto smėlio. Baiminamasi, kad nepasikartotų pernykštis scenarijus, kai mieste 30 dienų per metus buvo fiksuojama leistinas normas viršijanti oro tarša. Suskubę uoliai tvarkytis miesto tvarkdariai į orą pakėlė pavojingus teršalus ir kietąsias daleles.
„Gatvės šluojamos modernia technika – ji drėkina dulkes ir jas surenka. Aišku, dalis jų pasklinda, tačiau tai minimalus kiekis lyginant su tuo, kas būdavo seniau“, – gyventojus guodė vienos iš miesto gatves valančios bendrovės „Vilniaus zunda“ Transporto baro viršininkė Marytė Pacipienė. Pasak specialistės, visiškai išvengti dulkių šluojant gatves yra neįmanoma, todėl miestiečiams teks pakentėti. Be to, dalis gatvių valytuvų vis dar yra seni, paskui savęs keliantys dulkių debesis.
„Ten kur šluojama senesne technika kyla daugiau dulkių, todėl darbai vykdomi vakarais, kad netrukdytų žmonėms ir eismui. Patys taip pat stengiamės valyti labiau tada, kai žemė yra šiek tiek drėgna, mažiau dulka“, – aiškino M.Pacipienė.
Sukelia ligas
Visuomenės sveikatos specialistai tvarkytojams, dirbantiems su sena technika, grūmoja pirštu ir tikina, kad oro užterštumas mieste padidėja kiekvieną pavasarį. „Nors visi juokiamės iš senų šluotų, sukeltos dulkės gali rimtai sutrikdyti žmonių sveikatą. Kietosios dalelės patenka į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, sukelia ligas“, – konstatavo Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
Kietosios dalelės absorbuoja kitus ore esančius teršalus, virusus ir tarnauja jiems kaip transportas į žmogaus organizmą. „Ypač pavojinga pavasarį bronchitu sergantiems žmonėms. Patarčiau žmonėms dulkėtose gatvėse nosį ir burną prisidengti respiratoriumi arba keturis kartus perlenkta medžiagine nosine“, – patarė A.Razmienė.
