Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gėlynų prižiūrėtojai dėl karščių triūsia naktį

Botanikos sode apie 90 proc. laiko tenka skirti augalų laistymui.
A.Zubaitės nuotr. / Botanikos sode apie 90 proc. laiko tenka skirti augalų laistymui.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sekmadienį uostamiestį nuplovęs gausus lietus buvo tikras džiaugsmas Botanikos sodo, miesto gėlynų prižiūrėtojams ir visiems sodininkams, kurie pastaruoju metu didžiausią dėmesį turi skirti augalų laistymui.

Gėlynus prižiūrinčios bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ darbuotojams pastaruoju metu tekdavo dirbti naktimis, kai nuslūgus didžiajam karščiui būdavo palankiausias metas palaistyti gėles. Kaip žinoma, dieną paliejus gėles kaitri saulė rasos lašelius taip kaitina, kad šie nudegintų žiedus, lapus.

Pradėję darbą 22–23 val., laistyti darbuotojai baigia tik apie 8 val. ryto. Bendrovė laisto, ravi, tręšia gėles daugelyje uostamiesčio vietų, iš viso apie 1 700 kv.m ploto. Darbininkai kiekvieną naktį skuba lieti augalų Lietuvininkų, Teatro, Atgimimo aikštėse, taip pat atokiau centro – prie Debreceno gatvės, ties „Vėtrunge“, kitose erdvėse. Jiems privalu palieti ir pastatomus bei pakabinamus vazonus su gėlėmis.
 

„Kadangi per vieną naktį pavyksta palaistyti ne visus gėlynus, nes reikia gerai prilieti, tai vieną naktį laistome vienus, kitą – jau kitus gėlynus. Nuolat dirba du automobiliai su didelėmis talpomis vandens – vienoje telpa 8 kub.m vandens, kitoje – du. Mažesnis automobilis privažiuoja prie sunkiau pasiekiamų vietų. Per naktį išlaistomos trys, kartais keturios mašinos“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.

Sulaukia skundų

A.Zubaitės nuotr./Rožės
A.Zubaitės nuotr./Botanikos sode žydinčios rožės.

Anot jo, naktį laistant gėles kyla problemų dėl automobilių sukeliamo garso. Kai kurie gėlynai yra prie gyvenamųjų namų, tad iš gyventojų sulaukiama nusiskundimų. „Mums sako, kad čia ne bendrovė „želdiniai“, o „žadiniai“. Žinoma, būtų idealu, jei būtų prie kiekvieno gėlyno automatinis laistymas, nebūtų garso, o dabar atvykęs automobilis turi vandenį išpumpuoti, užtrunkama, kol palieja, nes gėlynai nemaži“, – kalbėjo G.Valašinas.

Direktorius teigė, kad kaitri vasara kol kas didelių rūpesčių nesukėlė, tiesiog tenka išlieti daugiau vandens ir vietoj darbo dienomis gėles tenka laistyti naktį.

Visos pajėgos  laistymui

Vasaros pradžioje didžiausias darbas buvo šienavimas, nes buvo pakankamai drėgmės, tad žolė labai žėlė, o dabar nieko kito neveikiama, tik laistoma visą dieną, – sakė R.Nekrošienė.
Botanikos sodo mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė teigė, kad pastaruoju metu 6–7 darbininkai kone 90 proc. laiko skiria augalų laistymui. Pasak jos, kadangi Botanikos sodas yra biudžetinė įstaiga ir negali sau leisti didelės prabangos, laistymo sistema po sodą nėra išvedžiota. Vanduo gaunamas iš Danės upės, į ją yra įleistas siurblys, kuris pumpuoja vandenį ir jis žarnomis pasiekia sodą, o purkštukai lieja. Darbininkai purkštukus visą dieną kilnoja iš vienos vietos į kitą.
 

Pasak R.Nekrošienės, sausra žalos augalams nepadarė. Kadangi dauguma Botanikos sodo augalų yra dideli medžiai, jie vandenį šaknimis pasiekia iš giluminių sluoksnių ir jo kol kas nestinga. Specialistės teigimu, jei sausros užsitęstų mėnesį, tuomet situacija jau būtų kritinė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min