Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gramatinės klaidos įkaitai

Pagrindinė Perkūnkiemio kvartalo gatvė.
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Pagrindinė Perkūnkiemio kvartalo gatvė.
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus pakraštyje kylantis Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kvartalas dėl atmestinai ar nesąžiningai dirbusių valdininkų ir statytojų yra atsidūręs dviprasmiškoje padėtyje. Biurokratinio atsirašinėjimo įkaitais virto dalis šio mikrorajono gyventojų.

Perkūnkiemis užima 99 hektarų teritoriją tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento. Čia planuojama pastatyti iš viso 36 daugiaaukščius gyvenamuosius namus, įrengti vaikų žaidimų aikšteles, žaliąsias zonas, iškils prekybos ir biurų centrai, sporto kompleksas. Mikrorajone plėtojama ne tik inžinerinė, bet ir socialinė infrastruktūra.

Privačios investicijos į žemę ir infrastruktūrą sieks beveik 100 mln. litų. Pirmieji 15 namų jau iškilo. Kaip skelbiama investuotojų skrajutėse, artimiausiu metu bus pradėtas statyti pirmasis administracinių patalpų kompleksas. Bėda ta, kad dalies Perkūnkiemio namų inžineriniai tinklai nutiesti neteisėtai.

VAVA valdininkai, kalbėdami apie „gramatines“ klaidas, pripažįsta, kad „Gabijos investicijos“, vykdydamos statybos darbus J.Užusienio ir kitų nuosavybės dalininkų žemės sklype, neturėjo jo leidimo.

Tyrė Antikorupcijos komisija

Šią painią istoriją jau nuo 2006 metų tyrė net Seimo Antikorupcijos komisija, vadovaujama tuomečio jos pirmininko Rimanto Jono Dagio. Komisija išsiaiškino, kad bendrovė „Gabijos investicijos“, priklausanti įmonių grupei „Ranga group“, vykdydama projektą „Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis“ Pavilionių kaime, Pašilaičių seniūnijoje, atliko inžinerinių tinklų montavimo darbus verslininkui Jonui Užusieniui priklausančiame žemės sklype be šio ir kitų nuosavybės dalininkų sutikimo. Šis faktas buvo nustatytas dar 2006 metų liepos mėnesį.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė reikalavimą „Gabijos investicijoms“, kuriuo ši bendrovė buvo įpareigota iki 2007 metų vasaros suderinti su sklypo savininkais inžinerinių tinklų klojimą, o to nepadarius – išmontuoti jau paklotus tinklus ir sutvarkyti sklypą.

„Gabijos investicijų“ vykdytus darbus tikrino tiek VAVA pavaldžios struktūros, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. J.Užusienis yra sukaupęs kelis kilogramus įvairiausių oficialių institucijų raštų, atsakymų, paaiškinimų, tačiau padėtis nesikeičia.

Antikorupcijos komisijos išvadose gana aiškiai matyti, kaip valdžios institucijos mulkina žmones atsirašinėdamos. Padarę išvadą, kad inžinerinių tinklų montavimo darbai buvo atliekami neteisėtai, parlamentarai iš VAVA taip ir negavo rišlaus atsakymo, kodėl nevykdomi jos pačios reikalavimai „Gabijos investicijoms“ arba susitarti su žemės savininkais, arba išmontuoti nutiestus vamzdynus. VAVA, vienuose savo raštuose pripažindama, kad „Gabijos investicijos“ veikė neteisėtai, kituose rašo, kad „teismuose neišnagrinėjus šalių tarpusavio ginčų ir priešpriešinių reikalavimų vykdyti teisėtai įrengtų inžinerinių tinklų demontavimo darbų nėra teisinio pagrindo“. Kuriais VAVA teiginiais ir raštais reikėtų tikėti?

R.J.Dagys daro išvadą, kad išvardyti faktai, Vilniaus apskrities viršininko ir jam pavaldžių pareigūnų pateikti prieštaringi ir neišsamūs atsakymai, jų veiksmai verčia pagrįstai abejoti šių valstybės tarnautojų vykdoma veikla.

Nelemta „gramatinė“ klaida

Visa ši istorija prasidėjo, kai Vilniaus apskritį valdė socialdemokratų skirti viršininkai – Feliksas Kolosauskas, Alfonsas Macaitis. Valdžia pasikeitė, ir nukentėjusiems savininkams nušvito viltis, kad reikalai pajudės iš mirties taško.

Naujasis Vilniaus apskrities viršininkas konservatorius Jonas Vasiliauskas sutiko priimti LŽ žurnalistus, tačiau iškart pabrėžė, kad šią konfliktinę situaciją lėmė ne jis, tad ir aiškintis privalo už tai atsakingi valdininkai. Viršininko kabinete klusniai sėdėjo „nusidėjėliai“ – VAVA Teisės departamento direktorius Alvydas Geigalas bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Aurelijus Kuisys. Pastarasis praėjusių metų rugpjūtį J.Užusieniui rašė: „Inžineriniai tinklai, kurie pakloti Jūsų bendros dalinės nuosavybės žemės sklype, nėra pripažinti tinkamais naudoti. Visi gyvenamieji namai pripažinti tinkamais naudoti teisėtai ir atitinka esminius statinio reikalavimus. Departamentas nėra pripažinęs tinkamais naudoti inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų statinių.“ A.Kuisio vadovaujamas departamentas 2008 metų pabaigoje pareikalavo „Gabijos investicijų“ neeksploatuoti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir paragino reikalavimą įvykdyti nedelsiant.

LŽ A.Kuisio pasiteiravus, kodėl buvo palaimintos „Gabijos investicijų“ statybos neturint leidimo inžineriniams tinklams, (statybos leidime nenurodyti privalomi inžinerinių statinių techniniai rodikliai ir naudojimo paskirtis), išgirdome pribloškiantį atsakymą. „Tai yra gramatinė klaida! Ne juridinė, o gramatinė“, – aiškino jis. A.Kuisys pridūrė, kad J.Užusieniui apskritai derėtų būti kuklesniam, nes tas jo žemės sklypas pagal miesto detalųjį planą turėtų būti perduotas visuomenės reikmėms. Taip kalba valstybės tarnautojas, atsakingas už statybų valstybinę priežiūrą Vilniaus apskrityje ir savo abejingu neveikimu įstūmęs į keblią padėtį nemažai Perkūnkiemio gyventojų.

Bėda ta, kad dalies Perkūnkiemio namų inžineriniai tinklai nutiesti neteisėtai.

Valstybės ar privatūs interesai?

Problemos seniai galėjo nebūti, jei būtų laikytasi teisės aktų ir pasirašyti atitinkami susitarimai. „Gabijos investicijoms“ kaulu gerklėje skersai stojęs privatus sklypas jau senokai galėjo būti šios bendrovės nuosavybė. Juoba kad 2007 metais bendrovė įsipareigojo Vilniaus savivaldybei sumokėti kompensaciją už sklypo perėmimą visuomenės reikmėms. Toks susitarimas pasirašytas, nors Žemės įstatymas nustato, kad „žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės poreikiams“. Tiek sostinės savivaldybės, tiek VAVA valdininkams buvo ir yra puikiai žinoma, kad ne valstybės ar savivaldybės įmonė, o privati statybų bendrovė yra konkrečių statybų Perkūnkiemyje užsakovė.

J.Užusienis primena Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kuriame konstatuojama, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. J.Užusienis mano, kad jo atvejis neturi nieko bendra su visuomenės interesais.

Tačiau Vilniaus apskrities valdininkai ir privatūs statytojai laikosi kitos nuomonės. „Gabijos investicijos“ J.Užusieniui už tai, kad per jo sklypą nutiesė komunikacijas, kaip kompensaciją pasiūlė tik keliolika tūkstančių litų. Apskrities valdininkai nuėjo dar toliau – buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Tačiau ne tik dėl 375 kvadratinių metrų, per kuriuos nutiestos minėtos komunikacijos, o dėl viso 16600 kvadratinių metrų sklypo.

„Gabijos investicijos“ Vilniaus apskrities administracijai šiomis dienomis atsiuntė raštą, kuriame teigiama, kad „tokie asmenys kaip J.Užusienis, pasinaudodami teisės aktų spragomis ar nepakankamu teisiniu reguliavimu, bandydami trukdyti detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą, siekia savanaudiškų tikslų, apsunkina verslo sąlygas Lietuvoje ir riboja sostinės plėtrą bei miestui aktualių problemų sprendimą, pažeidžia ne tik bendrovės, bet ir viso miesto interesus“.

Kaip čia nepriminus dar vieno KT išaiškinimo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo.

VAVA valdininkai, kalbėdami apie „gramatines“ klaidas, pripažįsta, kad „Gabijos investicijos“, vykdydamos statybos darbus J.Užusienio ir kitų nuosavybės dalininkų žemės sklype, neturėjo jo leidimo. J.Užusienis net nebuvo informuotas apie tuos darbus. Bendrovė neturėjo valstybės institucijų leidimo tiesti šias komunikacijas. Galiausiai ji nevykdė VAVA reikalavimo susitarti su sklypo savininkais dėl jų pažeistų teisių.

Šiuo metu VAVA valdininkai tik gūžčioja pečiais: situacija tarsi aiški, bet ką daryti su kelių daugiabučių gyventojais, kurie gali tapti konflikto įkaitais, nes iki jų namų nutiestos komunikacijos yra neteisėtos?

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min