Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius „Vilniaus dienai“ pareiškė, kad Guggenheimo muziejus Lietuvoje neišdygs dar mažiausiai penkerius metus. Esą viską riboja kiaura valstybės kišenė.
„Vilniaus miestas ir Lietuvos valstybė, mano turimomis žiniomis, artimiausius penkerius metus neturės net teorinių galimybių savarankiškai pradėti statyti šitą objektą. Tiems, kurie yra šito projekto šalininkai, tai yra liūdna žinia. Priešininkams – gera žinia“, – sakė G.Babravičius.
Anot jo, projektas atrodytų kur kas realiau, jeigu jo finansavimo klausimu pradėtų rūpintis privatus verslas. Tačiau tokių menui atsidavusių verslininkų kol kas nematyti.
Kur dingo 810 tūkst. litų?
Valstybės kontrolieriai nustatė, kad sostinės savivaldybė neteisėtai skyrė 810 tūkst. litų Jono Meko vizualiųjų menų centrui. Šiuos pinigus J.Meko centras panaudojo Guggenheimo projektui, nors, kontrolierių manymu, negalėjo to padaryti.
„Vilniaus savivaldybei 810 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų buvo skirta Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimo projektui įgyvendinti. Neparengusi šio projekto, savivaldybė, nesilaikydama Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, šias lėšas pervedė J.Meko vizualiųjų menų centrui, kuris beveik 600 tūkst. litų šių lėšų panaudojo S.R.Guggenheimo fondo parengtai galimybių studijai apmokėti ir pagal sutartį su savivaldybe techninio projekto parengiamiesiems, organizaciniams ir kitiems darbams bei paslaugoms apmokėti“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame Valstybės kontrolės pranešime.
Be to, kontrolieriai teigia, jog minėtuosius 600 tūkst. litų J.Meko centras panaudojo ne itin skaidriai.
Ieško kaltųjų
„Bus atliktas tarnybinis tyrimas, dėl to kalti asmenys bus įvardyti. Jau pavedžiau tą tyrimą atlikti“, – „Vilniaus dienai“ sakė sostinės savivaldybės administracijos direktorius V.Milėnas.
Jis nesiryžo įvardyti, kiek ir kokias pareigas einančių žmonių savivaldybėje gali tekti prisiimti atsakomybę dėl neteisėtai J.Meko centrui skirtų pinigų. Esą tai gali būti ir aukšti savivaldybės tarnautojai.
Paklaustas, kokios nuobaudos gresia už tokį nusižengimą, V.Milėnas spėlioti nesiryžo. Esą tarnautojų nuodėmes ir bausmes nustatys tyrimas.
G.Babravičiaus teigimu, vien Guggenheimo galimybių studija valstybei iš viso kainuos apie 800–900 tūkst. litų. Tai tik šiek tiek daugiau nei, pavyzdžiui, grandiozinio „Rail Balticos“ geležinkelio galimybių studija. Vicemero teigimu, tokią sumą už galimybių studiją sumokėti įsipareigojo ankstesnė miesto valdžia, o dabartinei belieka laikytis įsipareigojimų.
