Tradicinio bėgimo dalyviai šalia Antakalnio kapinių pradėjo rinktis dar prieš vidurdienį. Į bėgimą atvyko įvairaus amžiaus bėgikų: tiek vaikų, tiek pensininkų. Vos atvykę jie skubėjo registruotis, o užsiregistravusieji puolė apšilinėti: vieni mankštinosi, kiti šokinėjo, dar kiti tiesiog bėgiojo aplinkinėmis gatvėmis.
Prieš paskelbiant startą, bėgimo dalyviai, organizatoriai ir svečiai Antakalnio kapinėse padėjo gėlių prie sausio 13-osios aukų kapų.
Iššovus salvę maždaug 2,3 tūkst. dalyvių minia, lydima policijos ekipažo, pajudėjo sostinės gatvėmis.
Nors oras sostinėje buvo žvarbus, bėgimo dalyviai nestokojo geros nuotaikos: šypsojosi, mojavo praeiviams ir žiūrovams, dėkojo juos praleidžiantiems automobilių vairuotojams (bėgimo metu dalyje sostinės gatvių, kuriomis vyko bėgimas, buvo draudžiamas eismas).
Finišas jų laukė maždaug už 7 kilometrų, prie televizijos bokšto. Vieni jį pasiekė šaukdami, kiti švilpdami, o kariai ir šauliai, drausmingai bėgę būriais, finišavo su dainomis ir skanduotėmis.
Kirtę finišo juostą bėgikai buvo pavaišinti arbata ir užkandžiais, taip pat visi gavo atminimo suvenyrus. Skambant Nepriklausomybės atgavimo laikus primenančiai muzikai, bėgikai dar kurį laiką dalinosi įspūdžiais: kas kur paslydo, pavargo ar įgavo „antrą kvėpavimą“.
Mes viską atsimename, viską matėme, traiškančius tankus ir tuos žmones, ir mano sūnus su neštuvais padėjo nešioti sužeistuosius... Tai yra mums labai, labai skaudus prisiminimas, kurio negalima pamiršti, – sakė 18 kartą bėgime dalyvavusi J.Vaizgelienė.Organizatorių duomenimis, pirmasis atbėgo vilnietis Darius Sadeckas. Kadangi bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ tikslas yra ne „greičiau“ o „daugiau“, organizatoriai atskirai apdovanojo ir gausiausius kolektyvus. Daugiausia – net 887 bėgikus – atsivežė Lietuvos šaulių sąjunga, antra vieta atiteko Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademijai (187 dalyviai), trečia – Divizijos generolo S.Raštikio puskarininkių mokyklai (43 dalyviai). Daugiausia moksleivių atsivežė Vilniaus Žemynos gimnazija (68 dalyviai).
Neliko užmiršti ir jauniausi bei vyriausi bėgimo dalyviai – jiems taip pat įteiktos atminimo taurės. Pats jauniausias šio bėgimo dalyvis, 8-erių Mantvydas Kriaučiūnas naujienų portalui 15min.lt sakė, kad šiame tradiciniame bėgime dalyvauja antrą kartą: „Abudu buvo vienodi, ir šilta, ir lengva.“ Jaunasis ukmergiškis sakė, kad įveikti distanciją buvo nesunku, kadangi mėgsta žaisti futbolą, taigi bėgioti tenka daug ir dažnai.
Tuo tarpu vyriausia bėgimo dalyvė moteris, 71-erių Janina Vaizgelienė iš Kauno, bėgime dalyvavo jau 18 kartą – jai tik vieną kartą nepavyko sudalyvauti dėl asmeninių aplinkybių. „Kasmet bėgame abu su vyru. Mes esame sveikuoliai, propaguojame aktyvų gyvenimo būdą. Jau 20 metų kaip bėgioju, 20 metų kaip maudausi ištisus metus, esu ruonė“, – 15min.lt sakė J.Vaizgelienė.
Bėgime ji teigė dalyvavusi ne tik dėl to, kad nuolat bėgioja, bet ir dėl žuvusiųjų Laisvės gynėjų atminimo. „Ir aš pati tuomet buvau Kaune, gyniau. Vyras buvo Vilniuje, irgi gynė nepriklausomybę. Užtai mums yra labai brangu, mes viską atsimename, viską matėme, traiškančius tankus ir tuos žmones, ir mano sūnus su neštuvais padėjo nešioti sužeistuosius... Tai yra mums labai, labai skaudus prisiminimas, kurio negalima pamiršti“, – sakė ji ir pridūrė, kad tradiciniame bėgime dalyvaus, kol gyvens.
Pats vyriausias šio bėgimo dalyvis buvo 87-erių vilnietis Vladislovas Levickas, o jauniausia dalyvė mergaitė – 9-metė Liucija Vaicenavičiūtė iš Vilniaus. Beje, V.Levickas bei J.Vaizgelienė ir pernai buvo vyriausi šio bėgimo dalyviai.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pastato.
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija pagarbos bėgimą žuvusiems Lietuvos Laisvės gynėjams atminti sostinėje organizavo 19 kartą.
