Henriko Daktaro kova su musėmis

Vokas, kurį H.Daktaras pasiuntė į Visuomenės sveikatos centrą, buvo sukėlęs sąmyšį. Atradę jame ne tiktai lipniųjų juostų, bet ir kažkokių įtartinų miltelių, darbuotojai susijaudino.

Kaip rašė 15min.lt, iškviesti ugniagesiai gelbėtojai patalpose cheminio užterštumo neužfiksavo.

Žinia, kad Lukiškių kalėjime laikomam H.Daktarui ramybės neduoda musės, paviešinta socialinio tinklo „Facebook” grupėje, kurią administruoja jo žmona Ramutė Daktarienė, primena „Lietuvos rytas“.

Moteris dienraščiui pasakojo, kad H.Daktaro kalinimo sąlygos prastos – oro temperatūra jo kameroje dabar neviršija 14 laipsnių šilumos. Vasarą būna tik laipsniu šilčiau. Kameroje ne tik šalta, bet ir drėgna. Henrikas sakė, kad per pusmetį jo laikrodžio odinis dirželis supelijo.

Jis gyvena pusrūsyje, kur laikomi asmenys, nuteisti iki gyvos galvos, arba griežčiausių bausmių laukiantys kaliniai. Bet prižiūrėtojai aiškina, kad kameros įrengtos ne požemyje, o cokoliniame pastato aukšte, – sakė R.Daktarienė.

Kaip žiemą kameroje galėjo atsirasti musių? R.Daktarienė neturi konkretaus atsakymo. „Nežinau. Gal jos lenda iš vandentiekio vamzdžių, ventiliacijos angų, gal iš klozetų pakyla? Musės riebios – tokios, kaip būna vasarą. Vyras sakė negalįs išsimiegoti – naktį pabunda aplipęs vabzdžiais. Henrikas sakė, kad nuo jų pailsi tik Klaipėdos policijos areštinėje“, – sakė H.Daktaro žmona.

Ji sako, kad Henrikas Daktaras ne kartą skundėsi – ir prižiūrėtojams, ir vadovams. Jo skundus tikrino netgi Seimo kontrolierius, bet sanitarijos ir higienos sąlygos nepagerėjo. Henrikas sakė, kad dušinėje buvo užsikrėtęs grybeliu.

Prieš mėnesį jis neteko kantrybės – žadėjo sugauti musių ir išsiųsti jas Visuomenes sveikatos centrui. Taip ir padarė.

Musgaudžių Henytė tikriausiai įsigijo įkalinimo įstaigos parduotuvėje.