Homoseksualų kasdienybė mokykloje: mokiniai vadina „gaidžiais“, mokytojai – išsigimėliais

 Lietuvos gėjų lyga antradienį pristatė šio tyrimo pagrindu parengtą leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“, kuris vadinamas pirmu žingsniu siekiant spręsti homofobinių ir bifobinių patyčių problemą šalyje.

Leidiniu ne tik siekiama atskleisti tokių patyčių esmę ir paplitimo mastą mokyklose, bet ir suteikti mokytojams bei kitiems su jaunimu dirbantiems specialistams žinių, padėsiančių kovoti prieš smurtą mokymosi aplinkoje. Leidinį galima rasti šiuo adresu.

Tyčiojasi net iš atrodančių lyg homoseksualai 

Leidinys vadinamas pirmu žingsniu siekiant spręsti homofobinių ir bifobinių patyčių problemą šalyje.

Kaip teigiama leidinyje, švietimas padeda jauniems žmonėms tobulinti gebėjimus, suteikia žinių, veda į sėkmę tolimesniame gyvenime. Kartu mokykloje įgyjami pagrindiniai socialiniai įgūdžiai, psichologiškai vystosi asmenybė. Ji esą privalo jaunimui užtikrinti saugią aplinką, emocinę paramą, kiekvienas vaikas turi teisę į švietimą be diskriminavimo ir jaustis saugūs, bet mokyklose neretai klesti patyčios.

Jungtinių Tautų tyrimo duomenimis, patyčios mokykloje yra viena pagrindinių švietimo problemų. Jos neigiamai veikia mokinių savijautą ir sveikatą, todėl mokyklos aplinka tampa nesaugi. Ypač pažeidžiami išsiskiriantieji iš bendraamžių – mažumų, ypač seksualinių, atstovai.  Dėl to kenčia ne tik lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai asmenys (LGBT), bet ir tie, kurie neatitinka stereotipinio savo lyties įvaizdžio (perdėm moteriški vaikinai ar vyriškos merginos).

"Vien todėl, kad mano klasiokas nemažai bendrauja su kitu klasioku, jį išvadino „pyderastu“, gėjumi", – sakė 14-metis homoseksualas.  Žodžiai „pydaras“ ir „gaidys“ esantys vieni labiausiai žeminančių, todėl dažniausiai vartojami norint asmenį, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos, stipriai įžeisti ir įskaudinti. Patyčių dėl išvaizdos, tautybės, lytinės orientacijos ar kitų priežasčių sukeltas stresas gali silpninti pasiekimus mokykloje, tapti mokyklos nelankymo priežastimi, paskatinti depresiją, nepasitikėjimą savimi ar agresyvų elgesį, o kritiniais atvejais – nulemti savižudybę. 

Vien todėl, kad mano klasiokas nemažai bendrauja su kitu klasioku, jį išvadino „pyderastu“, gėjumi.

LGBT dažnai baiminasi diskriminacijos ir patyčių, todėl mokykloje neatskleidžia savo orientacijos. Taigi esą gali atrodyti, kad visi moksleiviai yra išimtinai heteroseksualūs. Mūsų šalyje daugėja programų ir projektų, skirtų mažinti vaikų patiriamą smurtą bei patyčias, tačiau apie toleranciją LGBT jaunuolių atžvilgiu kalbama retai. 2012 metais Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atliktos apklausos duomenimis, du trečdaliai LGBT mokykloje slepia savo lytinę orientaciją mokykloje.

Lietuvoje šis rodiklis – aukščiausias ES (net 81 proc.). Dar daugiau žmonių mūsų šalyje prisipažino girdėję negatyvių pareiškimų mokykloje ar tapę diskriminuojančio elgesio liudininkais.  Tiesa, daugelyje šalių situacija yra panaši. Čilėje su patyčiomis dėl lytinės orientacijos susiduria 68 proc. neheteroseksualių mokinių, Japonijoje homofobinių patyčių mokykloje patiria 83 proc. biseksualių ir homoseksualių vaikinų, Australijoje žodinį smurtą patyrė 61 proc. homoseksualių mokinių, fizinį – 18 proc. Net 82 proc. amerikiečių LGBT patyrė žodinį smurtą dėl lytinės orientacijos.

Patyčioms dėl lytinės orientacijos turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes dėl visuomenėje tvyrančios homofobijos kova su jomis – sudėtingesnė nei prieš kitas patyčių rūšis.

Didžiojoje Britanijoje dažniau tyčiojamasi tik dėl antsvorio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal patyčių paplitimą tarp mokinių pirmauja Europoje.

"Patyčioms dėl lytinės orientacijos turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes dėl visuomenėje tvyrančios homofobijos kova su jomis – sudėtingesnė nei prieš kitas patyčių rūšis", – teigiama leidinyje. Dar daugiau – užgauliojamas jaunas žmogus dažnai neranda paramos net šeimoje, slepia savo lytinę orientaciją nuo artimųjų (Tėvai liepė išsikraustyti iš namų arba pradėti „gydytis“, – prisipažino 20-metis gėjus). 

LGBT jaunuoliai neretai slepia savo lytinę orientaciją, todėl mokykloje tampa kone nepastebimi. Nepaisant to, šie moksleiviai girdi užgaulius pasisakymus, įžeidžiančias replikas, juokelius ir grasinimus, jie erzinami, pravardžiuojami, apkalbami, mušami, spardomi, apspjaudomi, atstumiami ir ignoruojami, iš jų atimami daiktai.  

"Patys mokytojai kursto neapykantą mokykloje. Jie teigia, kad homoseksualumas yra nepriimtinas, jog tai – iškrypimas ir panašiai", – teigė 18-metis gėjus. Matydamas, jog mokytojai į tai nereaguoja, mokinys esą suvokia, kad būti homoseksualiu ar biseksualiu nepriimtina, todėl atskleidęs lytinę orientaciją negalės jaustis saugiai. 

Mokytojams trūksta žinių 

K.Gasinska pernai rudenį apklausė 136 mokytojus (daugiausia moteris) nuo 22 iki 65 metų amžiaus. Prieiti prie pedagogų nebuvo lengva – daugelis laiškų iš vidurinių mokyklų ir gimnazijų sugrįžo, todėl maždaug trečdalį anketų sostinės mokytojai tiesiog išdalino kolegoms.  Pusė apklaustųjų tikino nepažįstantys nė vieno LGBT, ketvirtadalis žino po keletą.

Tik dešimtadalis nurodė, kad jų mokykloje mokosi neheteroseksualių mokinių, didžiuma to nežino (leidinyje cituojama statistika, jog kiekvienoje klasėje gali būti vienas-du neheteroseksualūs mokiniai). Beveik 60 proc. mokytojų nurodė, kad šiuo metu mokyklose homofobinių patyčių nėra ir tik 11 proc. atsakė, kad tokių incidentų pasitaiko. Kas antras įsitikinęs, kad mokyklose fizinių patyčių dėl lytinės orientacijos nebūna, tiek pat sakė, kad jų mokykloje apie tokias patyčias kalbama. 

Vos 18 proc. mokytojų pritarė lytinės orientacijos atskleidimui ir tikino palaikysiantys prisipažinusį jaunuolį.

Vos 18 proc. mokytojų pritarė lytinės orientacijos atskleidimui ir tikino palaikysiantys prisipažinusį jaunuolį. Bet tiek pat respondentų teigė nenorintys savo klasėje mokyti homoseksualių ar biseksualių mokinių arba juos mokydami jaustųsi nepatogiai. Du trečdaliai teigė, kad tokie mokiniai klasėje nekelia problemų, tačiau mokytojai nemano, jog mokykloje verta atvirauti apie savo lytinę orientaciją. 

"Nesityčiojama, nes suprantama, kad homoseksualizmas – sunki liga, belieka tik suteikti pagalbą", – aiškino 39-erių mokytojas. "Esu tolerantiška, tačiau neigiamai žiūriu į tai, kad viešai afišuojama esama lytinė orientacija, neigiamai žiūriu į visokių gėjų ir lesbiečių eitynes. Tai piktina žmones ir sukelia patyčias", – pažymėjo 60 metų pedagogė. 

Lesbietės – gerai, gėjai – išsigimimas.

Trečdalis mokytojų prisipažino, kad sprendžiant homofobinių patyčių problemą mokykloje jiems trūksta žinių ir patirties. Ketvirtadalis įsitikinę, kad išspręsti šią problemą mokyklose padėtų lytinio švietimo pamokos.  Dažniau patyčias kenčia vaikinai  Tyrime dalyvavo ir 152 homoseksualūs ar biseksualūs jaunuoliai nuo 13 iki 20 metų amžiaus, daugiausia – vaikinai ir didmiesčių gyventojai. Tik kas ketvirtas iš apklaustųjų tvirtino, kad mokykloje dėl savo lytinės orientacijos jaučiasi saugiai, kiek daugiau – kad jaučiasi nesaugiai, nes iš patirties žino, jog patyčių atveju pagalbos iš mokytojų nesulauks. Vaikinai pastarąjį atsakymą rinkosi dukart dažniau. 

"Daugiausiai dėl homofobijos kenčia vaikinai. Klasės merginos gana tolerantiškos. Tipiška klasės vaikinų reakcija: „lesbietės – gerai, gėjai – išsigimimas". Taip pat esu girdėjusi, kad, kaip per Antrąjį pasaulinį karą buvo naikinami žydai, per trečiąjį bus naikinami homoseksualai", – kalbėjo 18 metų biseksualė. 

Daugiau nei pusė mokinių mokykloje slepia savo netradicinę lytinę orientaciją ir prisipažįsta nebent artimiausiems žmonėms. Penktadalis apie tai nėra prisipažinęs niekam.  Tik kas penktas respondentas patikino, kad su patyčiomis niekada ar beveik niekada nėra susidūrę. Dažniau pasitaiko žodinių patyčių (apkalbų, pašaipų, pravardžiavimų, erzinimų). Piktos trumposios žinutės telefonu arba socialiniuose tinkluose – kur kas retesnės. Beje, palyginti su homoseksualiais mokiniais ir vaikinais, biseksualai bei merginos rečiau ignoruojami, erzinami, iš jų rečiau šaipomasi.   “Homofobinės patyčios mokykloje – klestinti problema: aštuoni iš dešimties tyrime dalyvavusių mokinių teigė mokykloje patyrę homofobines patyčias”, – apibendrinta leidinyje. 

Tyrime dalyvavęs 20-metis gėjus tvirtino gimnazijoje patyręs daugiau streso nei malonių situacijų: "Tikybos, etikos, pilietinio ugdymo pagrindų mokantys mokytojai – visi lyg susitarę tikino, jog homoseksualumas yra išsigimimas, o bet koks šios temos palietimas žiniasklaidoje buvo laikomas propaganda. Anksčiau paminėtų dalykų pamokose ši tema buvo dažnai paliečiama, bet nė karto neaptariama laikantis bent neutralios pozicijos. Visada būdavo pabrėžiami tik negatyvieji aspektai."

 Jo bendraamžis tikino, kad jo atsakymai būdavo "priimami kaip kišimasis į viešąją tvarką", mokytojai rašydavo prastesnius pažymiua, todėl smuko jo pasitikėjimas savimi. "Man buvo grasinta peiliu, smūgiuota į šonus ir pasakyta, kad to sulaukiau už tai, kad esu „pydaras“. Bet visa tai įvyko tokiose vietose, kur būna mažai žmonių; tai darė net ne klasiokai, o visiškai man nepažįstami žmonės", – pasakojo homoseksualas.

Jis žinojęs, kur galėtų sulaukti pagalbos, bet nenorėjęs pripažinti savo lytinės orientacijos, todėl tylėjo, o mokytojai problemų ieškodavo kitur.  “Mano auklėtoja, biologijos mokytoja, vis sakydavo, jog man „tik paauglystė“ ir kad viskas „greitai praeis“, kad aš esu gėjus „dėl įdomumo“, – prisiminė 19-metis respondentas. – Dabar, kai esu vyresnis, tos kalbos jau kelia juoką, tačiau dar prieš keletą metų tai nebuvo patys maloniausi žodžiai.”  Kitas tyrino dalyvis pasakojo, kad jį stumdydavo, spjaudydavo, dėl to jis verkdavo, praleisdavo pamokas, ėmė prasčiau mokytis, užsisklendė savyje ir net galvojo iššokti per balkoną.  “Pora vaikinų iš kitos klasės yra mane užgaulioję ir pravardžiavę einant iš mokyklos, todėl tapau nedrąsus, užsidaręs. Bijojau eiti į mokyklą, bijojau joje vaikščioti, nueiti į tualetą, nes jutau nuolatine grėsmę, – kalbėjo 18 metų gėjus. – Kažkada iš tų pačių vaikinų sulaukiau grasinimo, kad mane išprievartaus tualete. Kūno kultūros persirengimo kambaryje jie nusimovė kelnes ir rodė man savo varpas, siūlė, kad jiems padaryčiau „oralinį“. Tuo metu buvau išsigandęs, bet atsisakiau, o jie tik nusijuokė, trenkė man per galvą ir išėjo.”