Taip pat nemažai klausimų E.Masiuliui susiję su politinėmis aktualijomis. Parlamento opozicija pradėjo ministro interpeliacijos procesą, o Seime braška parama visai Vyriausybei. Kokia ministro nuomonė apie tai ir kokio tvirtumo jo pozicijos?
Taip pat E.Masiulis kalba apie artimetinės daugumos parlamente neturinčios valdančiosios koalicijos gyvenimą, politinę padėtį šalyje, santykius su liberalcentristais, Lietuvos transporto sistemos darbą, važiavimo žiedinėmis sankryžomis ypatumus ir kitais pačiais įvairiausiais klausimais.
Koks jūsų požiūris į gėjų eitynes Vilniuje? Kaip vertinate teismo sprendimą jas uždrausti? Kodėl liberalūs Lietuvos politikai nedrįsta aiškiai parodyti savo požiūrio? (Dangis)
Mano požiūris yra toks, kad aš esu tolerantiškas žmogus. Man atrodo, kad kiekvienas žmogus gali reikšti savo nuomonę ir aš manau, kad eitynes reikėtų toleruoti. Dėl teismo sprendimo, kiek žinau, teismas tik sustabdė leidimą iki nuosprendžio, viliuosi, jog teismas leis gėjų eitynes. Mano nuomone, atsisakymas išduoti leidimą rodytų, kad Lietuva yra netolerantiška.
Ar turite prognozes, kiek dar gali brangti kuras? Ar pagrįstos spėlionės, esą benzino kaina gali pasiekti 5 Lt už litrą? Ar yra svarstoma mažinti kuro akcizą? (Dainius)
Prognozuoti kuro kainų brangimą ar pigimą yra nedėkingas dalykas – pasauliniai dalykai jas įtakoja. Akivaizdu, kad dabartiniame etape yra visos prielaidos kurui brangti. Prognozuočiau, kad kuras neturėtų užlipti virš 5 litų. Problema dar yra kita, kad mes turėdami monopolistą kuro gamybos esame apriboję galimybes laisvai importuoti kurą iš kitų valstybių. Manau, Seimas turėtų tuos ribojimus panaikinti.
Dėl akcizo – liberalai tikrai reikalaus, kad bent benzinui akcizas kitąmet būtų mažinamas. Dyzeliniam kurui mažinti nebegalime, nes tai susiję su ES reikalavimais.
Kiek žinau, teismas tik sustabdė leidimą iki nuosprendžio, viliuosi, jog teismas leis gėjų eitynes. Mano nuomone, atsisakymas išduoti leidimą rodytų, kad Lietuva yra netolerantiška.Ką patartumėte daryti, kai benzinas kainuos 5 Lt? Ar paprastas žmogus gali paveikti kuro kainas? Jei ne, kaip jam taupyti? Tik nepasakokite apie „Mažeikių naftos“ kainodarą. (Agnius)
Kaip taupyti? Dviratis padeda, arba visuomeninis transportas... Šiuo atveju, lietuviai labai mėgsta individualius automobilius, bet žiūrint į ateitį, daugiau žmonių turėtų persėsti į visuomeninį transportą ar naudotis dviračiais.
Dėl kuro kainos įtakojimo – šiandien tik per esamos valdžios spaudimą, kurio pasekoje, manau, turėtų būti priimami ryžtingi sprendimai, norint sudaryti didesnę konkurenciją atvežtam kurui. Kai matome degalines, tai nereiškia, kad jos konkuruoja tarpusavyje – iš esmės jos atsiveža kurą iš vienos vietos, reikia siekti, kad jos galėtų atsivežti iš daugiau vietų.
Minėjote spaudimą – ar jis nepakankamas?
Dabar daugiausia tai pasireiškia įvairiomis pilietinėmis akcijomis – kuro pirkimas už 1 litą ar vainikų pirkimas. Bet reikėtų prisiminti savo apygardoje išrinktą Seimo narį, nusiųsti jam el. laišką... Formų yra įvairių. Manau, spaudimas yra pakankamas, neturėtų būti pataikaujama vienos, nors ir labai svarbios, įmonės interesams.
Kaip save vadinate, klausime: „kas jūs per vienas“? (Svečias)
Velnio neštas ir pamestas... Koks klausimas, toks atsakymas.
Kokie jūsų santykiai su liberalcentristais? Dabar lyg ir jūs dominuojate tarp liberalių partijų. (Artūras)
Santykiai tikrai nėra paprasti. Kaip ir šiaip gyvenime, kai pažįsti artimai žmogų, vienas žingsnis yra tarp didelės meilės ir neapykantos. Panašiai klostosi ir mūsų santykiai. Vertinu juos kaip artimiausią mums politinę jėgą. Manau, neišvengiamai politinė realybė diktuos poreikį atsirasti vieningai liberalų partijai.
Kada Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai susijungs? Kas bus partijos lyderis? (Ramūnas)
Negaliu tiksliai atsakyti – manau, sąlyčio taškų mes jau dabar ieškome. Kalbant apie kitų metų savivaldybių rinkimus, bus ne vienas ir ne du skyriai, kur eis bendru sąrašu į rinkimus. Yra toks bendradarbiavimas, užuomazgos platesnio bendravimo. Kada susijungs – priklausys nuo politinių įvykių. O lyderis bus tas, ką išrinks.
Ar pasirašysite, o gal jau pasirašėte, konservatorių siūlomą koalicijos susitarimą, kad vieni kitų nekritikuotumėte? Kodėl? Ką apskritai galvojate apie tokias iniciatyvas? (Viktoras)
Tas susitarimo projektas yra platesnio žanro – tai nėra vien susitarimas vieni kitų nekritikuoti. Tai susitarimas susitelkti ties uždaviniais pagrindiniais, neinicijuoti ir nepalaikyti interpeliacijų vieni kitiems. Mes pozityviai į jį žiūrime. Manome, atėjo laikas atnaujinti „santuokos įžadus“ ir dabar tas laikas pats geriausias. Matome, koalicijos veiksmai ir darbai Seime buksuoja.
Ar didieji partneriai koalicijoje jūsų nespaudžia? (Viktoras)
Čia reikėtų gal konkretizuoti, ką reiškia „spaudžia“. Manau, spaudimas vyksta kasdien. Būna atvejų ir kai ginčijamės dėl įvairių klausimų, būna, kai ir mes spaudžiame konservatorius, ir kai jie spaudžia mus, iš to gimsta sprendimai. Koalicinėje Vyriausybėje spaudimas vieni kitų yra natūralus dalykas. Nes jei nori gauti pritarimą, turi argumentuoti tai ir įkalbėti kolegas.
Kai A.Valinskas bendrauja su jumis, tai kaip jus vadinate? O jūs kaip jį vadina? (Ramūnas)
Aš jį Arūnu vadinu, o jis mane Eligijumi. Be pravardžių kol kas. Už akių tai nežinau...
Kai A.Valinskas bendrauja su jumis, tai kaip jus vadina? O jūs kaip jį vadinate? Aš jį Arūnu vadinu, o jis mane Eligijumi. Be pravardžių kol kas. Už akių tai nežinau... Ar dabartinė valdžia dar gali priimti kokius nors rimtesnius sprendimus? Kokie jos stiprinimo planai? O gal partneriai išsivaikščios? Ar pritariate pirmalaikiams Seimo rinkimams? (Vilius)
Aišku, šiandieninis parlamentas yra paralyžiuotas ir negali priimti kokių tai svarbesnių sprendimų, tai parodė pastarųjų mėnesių praktika. Čia kyla poreikis pagaliau apsispręsti, kaip mes toliau gyvename. Matau kelias alternatyvas. Pirma, kuri yra realiausia, tai šalia koalicijos kad atsirastų vienas ar keli pilnaverčiai partneriai, kurie išplečia koaliciją. Aišku, natūraliai reikėtų tartis dėl atstovavimo vyriausybėje ar panašiai. Antras variantas – iš opozicijos susiformuoja valdančioji dauguma. O jei nei vienas, nei kitas neįgyvendinamas – lieka pasakyti, kad parlamentas ir jame esančios politinės jėgos negali toliau atsakingai veikti ir skelbti pirmalaikius rinkimus. Šiandien sakyčiau, kad anksti apie tai kalbėti ir skeptiškai tai vertinčiau. Nemanau, kad po rinkimų vaizdas radikaliai pasikeistų į gerąją pusę.
Kas galėtų papildyti koaliciją?
Mes manome, kad vertindami tai, kas yra šiai dienai opozicijoje, manome, kad Krikščionių ir Darbo frakcijos yra... labiau demonstruoja pozityvumą, turi didesnio noro prisiimti atsakomybę už krašto reikalus ir galėtų prisiimti atsakomybę.
Kas yra silpnoji valdančiųjų grandis? (Mantas)
Nežinau, ar prasminga ieškoti tos silpnosios grandies. Manau, iš šono stebintiems procesus tai labiau matoma ir tegul jie tai vertina, man tai būtų nekorektiška. Aišku, savo asmeninę nuomonę turiu...
Valdančioji koalicija teturi 70 vietų Seime, dar yra nestabili Valstiečių ir Valkiūno parama. Ar esate ramus dėl savo ateities kaip ministro? (Nijolė)
Man atrodo, kad interpeliacija susisiekimo ministrui yra politinis veiksmas, o ne koks nors argumentais pagrįstas sprendimas. Aš šiandien esu įsitikinęs, kad interpeliacija nepavyks, bet tuo pačiu tai bus gera proga viešai padiskutuoti ir iškelti į viešumą tam tikrus darbus, problemas, kurias per pastaruosius pusantrų metų turėjau progos patirti.
Ar jau paruošėte atsakymus į interpeliacijos klausimus? (Kajetana)
Vyksta darbas, rytoj turėtumėme matyt turėti preliminarius atsakymus. Dar mes juos gludinsime, mums skirtos dvi savaitės. Kadangi klausimų nemažai, natūralu, kad reikia atsakingai parengti atsakymus. Planuojame pirmadienį pateikti atsakymus Seimui ir visuomenei.
Kas galėtų papildyti koaliciją? Mes manome, kad vertindami tai, kas yra šiai dienai opozicijoje, manome, kad Krikščionių ir Darbo frakcijos labiau demonstruoja pozityvumą. Kaip atsakysite į parlamentarų įtarimus, esą į ministerijai pavaldžias įmones buvo priimami nekompetentingi žmonės, „savi kadrai“, partijai artimi asmenys? (Kajetana)
Tai yra mitas, kuris nuo pirmų dienų, kai tapau ministru, bandoma buvo jį prilipdyti. Iš 37 ministerijai pavaldžių įmonių per mano ministravimo laikotarpį pasikeitė 9 vadovai, iš jų tik vienas vadovas, kuris konkurso būdu laimėjo postą (E.Gentvilas). Jei kalbame apie kompetenciją, aš dar rimtai pasvarstyčiau, ar buvusio Vilniaus oro uosto vadovo ar esamo kompetencija yra rimtesnė.
Kaip paaiškintumėte padidėjusį Liberalų sąjūdžio partijos rėmimą? Ar tai nėra susiję su buvimu valdžioje?(Kajetana)
Natūralu, kad tos politinės jėgos, kurios yra valdžioje, susilaukia didesnio rėmimo. Esminis dalykas tik tai, kad kompanijos ,kurios perveda lėšas į partijos sąskaitą , klausimas yra vardan ko jos tai daro. Aš visada sakiau ir sakysiu, kad mes neįsipareigojame suteikti toms kompanijoms išskirtines sąlygas. Pervedant pinigus oficialiai, jie yra deklaruojami, tai tampa prieinama visuomenei. Aš visada buvau už tai, kad tie pinigai būtų matomi ir būtų lengva kontroliuti politikus, kad būtų matoma, ar tai turi įtakos, ar ne. Kitas procesas – kai „po kilimu“ vyksta finansavimai, tai nedeklaruojama, bet jiems sudaromos išskirtinės sąlygos, ir niekas nepagauna už rankos. Aš prieš tokią sistemą.
Jei po interpeliacijos neteksite pareigų, ar Liberalų sąjūdis trauksis iš koalicijos? (Dalia)
Negaliu atsakyti. Mes partijoje šio klausimo nesvarstėme, nes esu įsitikinęs, kad interpeliacija nepavyks. Jei tai įvyktų, būtų kviečiama partijos valdyba ir tai būtų sprendžiama.
Ar skaičiavote, kiek jus palaikys parlamentarų?
Patys žinote, ką reiškia politikoje pažadai. Manau, ji nepavyks dėl kito dalyko – net esantys opozicijoje Seimo nariai išgirs mūsų atsakymus ir aš manau, kad dalį žmonių tie atsakymai įtikins. Matematiniais skaičiavimais neužsiimame. Manau, jei koalicija sutars nedalyvauti balsavime, tai pasiekti vien opozicijai nėra realu.
Kas vietoje jūsų galėtų būti susisiekimo ministru? (Vytis)
Čia turbūt ne man atsakinėti į šį klausimą... Kandidatų gali būti daug. Aš jaučiu tam tikrą nuopelną – susisiekimo ministerija tapo pati geidžiamiausia, manau, tai yra ir mano komandos darbo įvertinimas. Daug kas galėtų būti ministru, šiandien kol kas yra Masiulis...
Ką darytumėte kitaip, jei būtumėte premjeras? (Audrius)
Turbūt pagrindinis dalykas, į ką koncentruočiau pastangas – tai dabartiniam premjerui galbūt reikėtų padėkoti... Jo privalumas yra tai, kad jis suvaldė makrofinansinę valstybės situaciją, vykdydamas tvirtą, kietą finansinę politiką. Bet aš labiau akcentuočiau vidines ekonomikos skatinimo priemones. Kalbu ir apie tam tikrų mokesčių sumažinimą, apie geresnes verslo sąlygas smulkiam-vidutiniam verslui. Ir mano prioritetas būtų stimuliuoti ekonomiką iš vidaus. Vien kovojant su pasauline finansine krize tų priemonių nepakanka norint, kad mes atsitiestume iš vidaus.
Ar sulaukėte kvietimų kurti naują koaliciją? Iš ko? (Vitalijus iš N.Vilnios)
Liberalų sąjūdis visada laikėsi nuoseklios pozicijos. Esame kaltinami, esą esame po konservatorių sparnu ir jiems ištikimi, bet bent jau mane kaip politiką visuomet mokė, kad reikia daugiau nuoseklaus veikimo, mažiau užkulisinių žaidimų. Mes nevedame jokių derybų su jokiomis kitomis frakcijomis.
Ką turėtų padaryti kurie nors koalicijos partneriai, kad dauguma apskritai sugriūtų? (Nikis)
Pirma, aš sakau, kad šiandien daugumos nėra – yra dvi mažumos Seime. Bet čia gal A.Valinsko paklauskite...
Kaip partija žiūri į Liberalų Sąjūdžio veiksmus Vilniaus savivaldybėje? Ar dėl to nesipykstate su koalicijos partneriais Seime? (Alius iš Šiaulių)
Ne, mes atskiriame nacionalinę koaliciją nuo savivaldybių lygmens. Savivaldybėse situacija pati įvairiausia... Kalbant apie Vilnių, aš palaikau partijos poziciją palikti koaliciją. Pagrindinė priežastis – artėja svarbus sprendimas dėl šilumos ūkio nuomos pratęsimo. Matome, kad savivaldybės atstovai nepakankamai atstovauja vartotojui. Mes esame pateikę siūlymus, į juos nebuvo atsižvelgta, tuo klausimu neradome sutarimo. Kitais klausimais mes pasiliekame teisę palaikyti koalicijos sprendimus.
Kaip manote, ar prezidentė neperžengia savo įgaliojimų? Ar neturėtų ji labiau aiškinti savo sprendimus? (Dainius)
Reikėtų konkretizuoti, kokius sprendimus. Tačiau natūralu, kad prezidentė neprivalo aiškinti savo sprendimų, bet turint pasitikėjimą būtina, kad visuomenė suprastų sprendimus. Dėl įgaliojimų viršijimo – dabar taip greit nesugalvoju atvejo, kada ji galėjo viršyti įgaliojimus.
Norėčiau paklausti gerb. Masiulio – jūs visada buvote vienas jaunesnių Seimo narių, dabar tapote ministru. Kaip vertinate jaunąją politikų kartą, kuri dabar atėjusi į Seimą? Kuo jūs kadaise ir jie dabar skiriatės, o gal esate panašūs? (Gabrė)
Manau, esame panašūs ir šiuo atveju tas panašumas yra pirmiausiai maksimalizmo arba noro realiai pakeisti, greit pakeisti įvykius Lietuvos politiniame gyvenime. Aš dar galvoju, kad mes visgi esame ta pati karta... Bet aš manau, kad jaunoji politikų karta turi mažiau stereotipų, praeities bagažo, kuris suformavo tuos stereotipus, labiau orientuota žiūrėti į priekį, o ne aiškintis, kas vyko praeityje. Nors kai kurių kolegų veiksmai nuvilia, pvz., pono Šedžiaus tuos visokius viešųjų ryšių triukus... Manau, čia daroma klaida, kad per viešuosius triukus gali tapti žinomas, bet tai nesukuria politinių simpatijų.
Alkoholio vartojimas tiesiogiai susijęs su eismo saugumu keliuose. Kodėl jūsų partijos nariai Seime taip siekia vėl išplėsti alkoholio pardavimo laiką? (Tomas)
Nes tai nėra susiję su eismo saugumu. Yra ne vienas tyrimas padarytas. Mes buvome prieš, kai buvo apribotas pardavimo laikas iki 22 val., ir matome, kas atsitiko – tie, kas nori vartoti alkoholį po 22 val. jį suranda. Pradeda atsirasti juodoji rinka, kai iš taksi gali atsivežti, ar užeiti į tariamą vieno staliuko kavinę... Mums tai niekada nebuvo priimtina. Mes manome, kad turėtų būti kitos priemonės naudojamos. Draudimais, kaip rodo patirtis, problemų neišspręsi.
Ar Jūs pats, būdamas ministru, važiuodamas vadinamaisiais žaliais koridoriais mieste pajutote jų taip išgirtą naudą? Gal jūsų artimieji, draugai ar giminės išsakė savo nuomonę apie didelį šviesoforų kiekį mieste? (Karolis)
Mes gauname skundų dėl Vilniaus mieste esančius šviesoforus ir jų schemą. Aš galiu pasakyti, kad jei važiuoji sekmadienį vakare, kai transporto mažai, tai atrodo labai neblogai veikia ta schema ir važiuodamas 50-55 km/val pataikysi į tą koridorių. Tuo tarpu kai yra spūstys, intensyvus judėjimas, tas reguliavimas, man atrodo, galėtų būti labiau sureguliuota, sudaryti galimybes praleisti transportą greičiau. Bet aš manau, yra specialistai, kurie už tai atsakingi ir jie priima sprendimus. Mes į tai nesikišame, tai ne mūsų kompetencija.
Kada paskutinį kartą važiavote traukiniu? Kur ir su kuo? Ar nepiktino tai, kad negalima vagone gerti alaus?! (Benas)
Važiavau į Maskvą pernai lapkritį. Ten, beje, alaus buvo galima išgerti, nes tai tarptautinis traukinys. Dėl vidinių maršrutų, ypač ilgesnių, manau, reikia plėsti paslaugų spektrą tam, kad kelionė neprailgtų ir būtų komfortabili – kad galėtų ne tik alaus išgerti, bet ir interneto ryšį kad turėtų. Esame inicijavę įstatymų pataisas, kurios leistų prekiauti alumi vidiniuose maršrutuose.
Ar Jums nereikėtų pasidomėti kiek ir kurios įmonės, kurios laimėjo konkursus ir vykdė darbus, finansuotus per Susisiekimo ministeriją ar jai pavaldžias įmones, suteikė paramos A.Butkevičiaus labdaros fondui ir Socialdemokratų partijai. Beje,tai būtų labai naudinga sužinoti ir visiems socialdemokratų, o ypatingai Vilkaviškio rajono, rinkėjams. (Juozas)
Labai geras klausimas. Mums yra žinoma didžioji dalis tos informacijos apie tas sąsajas, tas paramas, kurios egzistavo. Mes dalį tos informacijos pateiksime atsakydami į interpeliacijos klausimus.
Kokią ateitį numatote žmonėms po metų? (Darius)
Tikiuosi, kad išvengsime kažkokių žiaurių gamtinių nelaimių – matome, kad pastaruoju metu pasaulyje atsiranda vis daugiau katastrofų. Kalbant apie gerbūvį, manau, pačią duobę esame pasiekę ir, gal po metų nesijausime dar taip gerai, kaip 2008 metais, bet ženklų, kad gyvename geriau, bus daugiau.
Netrukus sulauksime svečių iš Izraelio dėl tiesioginio reiso į Tel Avivą.Kokių turite realių planų dėl krypčių iš Vilniaus oro uosto didinimo? Kada galėsime jaustis visaverčiais žmonėmis šia prasme? (Danielė)
esame pasitvirtinę prioritetinių krypčių sąrašą. Norėtume daugiau krypčių į Europos pietinių valstybių miestus – Graikijos, Ispanijos... Kitas dalykas – reikėtų suintensyvinti tiesioginius reisus į Skandinaviją. Matome, nemaža dalis srauto formuojasi šia kryptimi. Žiūrint į perspektyvą, manau, Vilniaus oro uostas turėtų pradėti žvalgytis ir siekti tiesioginių krypčių į buvusias NVS šalis.
Ne už ilgo sulauksime svečių iš Izraelio dėl tiesioginio reiso į Tel Avivą. Idėjų ir minčių yra. Manau, šįmet pradžiuginsime tiek Lietuvos žmones, tiek svečius, siūlydami naujas kryptis.
Ar pakaks tų, kas skris tais lėktuvais?
Mes matome tam tikrą problemą, kad krypčių daugėja, bet užpildomumas mažėja. Tai susiję ir su sumažėjusiu srautu pasaulyje bendrai, bet aš manau, kad turi būti radikaliai performuota Lietuvos turizmo strategija. Bandome išsiskirti viskuo, o neišsiskiriame niekuo, nerandame nieko, kuo galėtume būti įdomūs užsieniui.
Ar jūs nemanote, kad namų renovacija būtų geresnė investicija visai Lietuvai, nei dabar vykdomas kiekvieno šunkelio asfaltavimas ar platinimas. Pakankamai geri pas mus keliai. Ar jūs pats turite daug kelių tiesimo įmonių akcijų? (Timmis)
Neturiu nei vienos akcijos nei vienoje kompanijoje, jokioje visiškai, ne tik kelių. Antra – ar geriau keliai, ar renovacija? Aš manau, neprasminga tai lyginti. Ir renovacija pozityvus, perspektyvus dalykas ir apgailestauju, kad ji nėra pajudėjusi, kaip planuota. O tai, kad nereikia kelių tvarkyti – su tuo nesutinku, kelių kokybė ir būklė yra ir tam tikras valstybės veidrodis. Lietuva, kuri turi didelę ekonomikos dalį transporte, turime palaikyti infrastruktūros lygmenį, norint, kad ir toliau transportas sudarytų didelį indėlį į BVP. Taip, kiekvieno šunkelio nereikia tiesti. Reikia aiškiai atskirti: kur yra poreikis, gyvena daug žmonių, tik tada tie keliai patenka į asfaltavimo programas. Tai, kad pernai apie 1,5 mlrd. Lt investuota į kelius reiškia, kad beveik 95 proc. lėšų liko Lietuvoje – darbo vietos, medžiagos, žvyro karjerai ir t.t. Kalbant apie statybų biznį, toks didelis procentas nelieka Lietuvoje, daugiau importuojama statybinių medžiagų.
Kada bus aišku dėl tvarkos, kuria galima pasikeisti laikiną vairuotojo pažymėjimą į nuolatinį? Ir ar darote viską, kad šiuo atveju eilinį kartą nebūtų tiesiog pasipinigauta iš žmonių? Šis įstatymas yra iš tiesų socialiai neteisingas. Pati vairuoju jau 2 metus, jokių eismo įvykių nesukėliau ir nesuprantu, kodėl turėčiau mokėti pinigus, kurių jau ir taip krūvą sumokėjau ir dar papildomai patirti stresą (Akvilė)
Labai pritariu šiai pozicijoje. Mes taip pat manome. Neleisime, kad būtų iš žmonių lupami pinigai už nieką ir esame pateikę Seime įstatymo pakeitimus. Viliuosi, kad iki liepos 1 dienos įstatymas bus pakeistas. Jei taip nutiks, visi, kas važinėjo 2 metus su stažuotojo teisėmis ir nepadarė daugiau kaip 2 nusižengimų, jie gaus nuolatines teises automatiškai. Buvusios vyriausybės buvo priimta įstatymai, kad visi siunčiami į kursus, susimoka 600-800 litų, tai yra lupikavimas. Mes šią schemą naikiname.
Jei Seimas nepriimtų įstatymo, privalėsime įgyvendinti senąją tvarką, tiesa, kvalifikaciją būtų galima kelti ne 4-5 įstaigose, kaip buvo numatyta ankstesniame įstatyme, o bent 20-30.
Transporto sistemoje Lietuvoje veikia mokykliniai („geltonieji“) autobusai. Kas atsakingi už jų veiklą? Jie veža ne tik mokinius, bet ir keleivius, o neturi kasos aparatų – kur nukeliauja surenkami pinigai? (Vidas)
Tai nėra mūsų ministerijos kompetencijoje. Švietimo ministerija jas dalina savivaldybėms, jos perka tuos autobusiukus, o administruoja konkrečios mokyklos. Mano galva tai yra blogai, tai ne visai ūkiškas požiūris, ypač dabar, kai savivaldybių autobusų parkai patys turi tuščių autobusų ir stokoja užsakymų, pilnai būtų galima jiems šią funkciją pavesti, numatant tam tikrą dalį už to vykdymą.
Kokį asmeninį automobilį turite, kiek už jį mokėjote, kada pirkote ir kaip dažnai važinėjate? Koks jūsų svajonių automobilis? (Karis)
Mano automobilis daugelį metų yra „Honda CRV“, automobilis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms. Esu klaipėdietis, taigi dažnai važiuoju Vilnius-Klaipėda maršrutu. Nesinaudoju Seimo kanceliarinėmis išlaidomis, savo pajamomis stengiuosi kas 3-4 metai pakeisti. Kol kas mane mano automobilio markė labai tenkina. Svajonių automobilio neturiu.
Beje, ateityje būtų įdomu pabandyti elektromobilį.
Ar jūs bent kartą gyvenime gavote 2-tą? (Svečias)
Aišku. Esu gavęs dvejetų ir ne vieną. Sunku prisiminti, iš ko... Įprastai gaudavau iš tiksliųjų mokslų... Humanitariniuose sugebėdavau ir neišmokęs pamokos išsisukti. Esu ir iš drausmės gavęs...
Esu gavęs dvejetų ir ne vieną. Sunku prisiminti, iš ko... Įprastai gaudavau iš tiksliųjų mokslų... Humanitariniuose sugebėdavau ir neišmokęs pamokos išsisukti. Esu ir iš drausmės gavęs...Dabartinėse eismo taisyklėse nėra nei vieno punkto reglamentuojančio eismą žiedinėje sankryžoje ir todėl apie trečdalį vairuotojų pažeidžia eismo taisykles tik įvažiuodami į žiedą ar nuo jo nuvažiuodami (ypač kai žiedas tik dviejų eismo juostų). Pvz. Vilniuje įvažiuodami į Santariškių žiedą nuo Verkių pusės antrąja eile, žiede keičia juostą ir įvažiuoja į pirmąją, o įvažiuojančio į žiedą pirmąja eile neleidžia važiuoti žiedu pirmąja eile, nors horizontalus ir vertikalus ženklinimas to daryti nedraudžia. O nuvažiuodami nuo žiedo antrosios eilės į Marcinkevičiaus gatvės antrąją juostą nepraleidžia žiedu pirmąja juosta važiuojančio automobilio iki kitos Jeruzalės gatvės. Tiems vairuotojams atrodo, kad pirmąja žiedo juosta negalima važiuoti žiedu, tačiau kai nei prieš žiedą, nei žiede nėra ženklo „Eismas juostose“ – taip važiuoti galima. Tai supranta tik po to, kai Kelių policijoje gauna baudą. Manyčiau, kad reikėtų taisyklėse atkurti punktą, kuris aiškiai reglamentuotų eismą žiedinėse sankryžose atsižvelgiant į ženklinimo ypatumus. (Juozas)
Ačiū už iškeltą problemą, užfiksuosime šią problemą ir išanalizuosime. Aišku, nenorime dažnai keisti KET, bet jei pasiūlymai būna logiški ir argumentuoti, inicijuojame pataisas.
Ar tikrai norėdami įkąsti A.Butkevičiui (socialdemokratams), Jūs sugriovėt tai, kas Kybartams buvo sukurta tik dėl to, kad šiame pasienio miestelyje gyvent būt patogiau? Kalbu apie auto terminalą. Ir kodėl Jus miesteliui iki šiol nedavėt jokios alternatyvos apsiginant nuo eilių, jose stovinčių žmonių ir betvarkės? Ir dar klausimas, kodėl aš, nevažiuojantis per tą pasienio punktą greičiausiai dėl Jūsų sprendimo, per mokesčius turėsiu išlaikyt važiuojančius, nes, kiek suprantu, aikštelė, bet kokiu atveju bus, tik išlaikoma iš valstybes ir taip skylėto biudžeto. O dėl menamos korupcijos, tai dar išsiplėsdamas galite pakomentuot, kiek ta aikštelė duodavo į biudžetą PVM ir pelno mokesčio, kiek buvo įdarbinta žmonių ir kiek, pavyzdžiui, tokia kaip „Sodra“ neteko pajamų. Manau, suma eina nemažiau poros šimtų tūkstančių per metus. (Laimis)
Net ir pačių geriausių norų vedami turime paisyti Konstitucijos ir įstatymų. Jie aiškiai pasako, už ką galime rinkti rinkliavas. Nėra numatyta rinkliava už sienos kirtimą. Anksčiau galiojusi tvarka buvo neteisėta, tai faktas, pripažintas ir teisėsaugos institucijų. Tai nėra nei Butkevičiaus, nei kokios privačios kompanijos klausimas. Šiuo atveju noriu pasakyti, kad mes pasiūlėme Kybartų gyventojams alternatyvą – mes paprašėme Vilkaviškio rajono savivaldybės perduoti sklypą ministerijai, kad galėtume užtikrinti nemokamą patekimą į šią aikštelę. Jie nesutiko, taigi mes perėmėme Vyriausybės nutarimu. Šis nutarimas priimtas vakar. Nedelsiant imsimės veiksmų, kad aikštelė funkcionuotų ir spūsčių metu transportas būtų nukreipiamas į šią aikštelę, neimant mokesčio. Dėl darbo vietų, mokesčių – mums savivaldybė, kiek prašėme, neteikė jokios informacijos apie sutartį su aikštelės eksploatuotojais.
Manau, klausimas nekorektiškas – jei suteiktume galimybę užtverti kelią Kaunas-Vilnius, jis irgi susirinktų daug pinigų ir dalį jų sumokėtų už biudžetą...
Štai pono negerbiamo ministro citata: „Šiandienapie visuotinį automobilių mokestį tikrai nediskutuojama, tačiau akivaizdu, jog anksčiau ar vėliau jis turi būti įvestas. Šis mokestis reikalingas tam, kad būtų efektyviau sprendžiamos ekologinės problemos, o žmonės būtų skatinami persėsti į naujesnes, mažiau aplinką teršiančias transporto priemones. Dabar Lietuvoje automobilių parko „amžiaus” vidurkis yra 16 metų – dvigubai didesnis negu ES. Todėl teks ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti“, – aiškino E.Masiulis. Tai ponas Masiulis mano, kad žmonės iš principo neperka naujesnių automobilių, o dėl to, kad jie yra patologiniai Gobšekai ir tam , kad žmonės pirktų naujesnius auto juos reikia apkrauti mokesčiais? (Algirdas)
Turėjau omeny tai, kad didžiojoje dalyje ES valstybių egzistuoja registracijos mokestis vienkartinis, kai žmogus nusiperka automobilį ir jį registruoja sumoka mokestį. Iki 3 ar 5 metų jei yra terminas šis mokestis neimamas arba tik simbolinis; kuo daugiau metų, tuo mokestis didesnis. Per šį instrumentą palaikomi tie, kas siekia įsigyti naujesnius automobilius. Suprantu, kad jei žmogus turėtų galimybių įsigyti naujesnį automobilį, tai ir daro, ir suprantu, kad visuomenė šiuo metu nėra tokia pasiturinti, kad galėtų tai daryti. tai ne šių, ne kitų ir ne dar kitų metų.
Dabar dėl teršimo. Pats važinėju su dujomis( LPG), taigi aplinką teršiu kelis kart mažiau, nei važinėjantys su benzinu ar dyzelinu, O kaip valdžia skatina naudoti kurą, kuris mažiau teršia aplinką? Niekaip. (Algirdas)
Mes kreipėmės į ES komisiją prašydami Lietuvai taikyti išimtį apmokestinant suskystintas dujas. Motyvuodami tuo, kad suskystintos dujos mažiau teršia aplinką, taip pat tai būtų ir pagalba daliai mūsų vairuotojų. Jei atsakymas bus pozityvus, mažintume tarifą, galbūt iki 0.
Esu netekęs 80 proc. darbingumo (amputuotos abi kojos) ir mašina man yra būtinybė, kad neužsidaryčiau tarp keturių sienų, o jūs mus, tokius pat bėdžius kaip, aš verčiat mus save įkalint namuose. Ką jūs galėtumėt pasakyti tokiems žmonėms su negalia, ar bus padarytos kokios išimtys?
Apskritai, tai juk žmonės sumoka kelių mokestį pirkdami kurą. Žinoma, ministrui tas visiškai neaktualu, nes ministras juk važinėja su tarnybine mašina ir matyt net kuro kainos nežino.
(Algirdas)
Pirma, man aktualu kaip ir visiems žmonėms kuro kainos ir aš tai taip pat pajutau. Kitas dalykas – apie kokias lengvatas mes kalbame? Neįgaliesiems įstatymai numato kas 4 ar 6 metai, po 700 Lt duodama, kad jie galėtų atsinaujinti automobilį arba pritaikyti jį prie neįgalumo. Kuro lengvatos – to mes nesvarstome šiai dienai, tai būtų sudėtinga administruoti.
Aš sutinku, kad mažai dėmesio skiriame neįgaliesiems, praradusiems darbingumą žmonėms, bet tam tikra programa valstybėje egzistuoja ir negali sakyti, kad šie žmonės yra visiškai izoliuoti. Pažįstu ne vieną neįgalųjį, jie man tas problemas taip pat išsako. Gal ne visi žmonės žino savo privilegijas?..
Informavimo klausimas yra, bet visada galima pasiieškoti internete...
Žinau, kad dėl judėjimo geležinkeliu žmonėms su negalia priimtos naujos taisyklės, kurios yra tiesiog biurokratinės ir apsunkinančios šiuos asmenis. Ar ES irgi reikia tų visų formalumų, kad neįgalus asmuo įsėstų į traukinį? Gal paprasčiau būtų daugiau pritaikyti traukinių struktūrą, kad neįgalieji patys galėtų be niekieno pagalbos į juos patekti, ar dar vis galioja sovietinė nuostata – joks invalidas taukiniu keliauti negali? Pati turiu judėjimo negalią, prieš trejus metus rašiau pagalbos prašymus tada buvusiam susisiekimo ministrui A.Butkevičiui dėl perėjos Bezdonių geležinkelio stotyje, ir gavau cinišką atsakymą – saugiai judėti į traukinių stotį 1km atstumu nuo stoties per geležinkelio pervažą. O užtektų padaryti tik takelį per tris geležinkelio kelius, nes gyvenu priešais stotį, tiek čia tų investicijų, ką čia daugiau ir pasakyti...Požiūris į žmogų su negalia aiškus.
(Silva Ramanauskienė)
Nuo antros dalies kalbant, tai esu pavedęs peržiūrėti dabar galiojančias taisykles, pagal kurias įvedamos perėjos. Šiandien galioja taisyklė, kad viena nuo kitos perėjos negali būti arčiau 5 km viena nuo kitos. Tačiau tai bus peržiūrima.
Apie neįgaliuosius geležinkeliuose – turime ES patvirtintas direktyvas, pagal kurį nustatytos vežėjo ir keleivio sutartinės pareigos. Vežėjas turi įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų užtikrinti neįgalaus žmogaus galimybę judėti. Aišku, tai kainuoja dideles lėšas. Tačiau ten, kur atnaujinome geležinelio parką esame sudarę galimybes neįgaliesiems sklandžiai patekti į traukinį ir saugiai važiuoti. Tai susiję su atnaujinimu...
Geležinkeliai taip pat yra įvedę vieningą tel. Nr, kuriuo paskambinę neįgalieji gali sužinoti visą informaciją bei užsisakyti pagalbą: 8-5-269-2121.
Norėtume, o su Jūsų pagalba, manome, kad ir galėtume sumažinti autoavarijose žūnančių žmonių skaičių Lietuvoje. Konkretus pavyzdys: Dubijos-Serbentų gatvių sankryža Šiauliuose. Ten kasmet žūva ir būna sužalojami keliolika eismo dalyvių. Praėję metai taip pat nebuvo išimtis – buvo sunkiai sužalota mūsų draugė, o automobili vairavusi jos vienintelė dvidešimtmetė dukra nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Ir tai tik vienas pavyzdys. Mūsų ir kitų vairuotojų nuomone žiedinė sankryža tikrai būtų saugesnė ir išsaugotų ne vieną gyvybę. Kreipėmės į Šiaulių miesto saugaus eismo skyrių, bet atsakymas buvo trumpas - nėra lėšų. Gal Jus asmeniškai galėtumėte pasidomėti šiuo konkrečiu atveju, juk jokie pinigai neverti žmogaus gyvybes (Giedre ir Gintaras Kalinai)
Aš tikrai asmeniškai pasidomėsiu ir tą informaciją perduosiu specialistams. Mano žiniomis, kaip patikino specialistai, ši sankryža yra pavojinga, bet yra ne tik žiedinę sankryžą daryti, bet ir paprastesni sprendima – posūkio į kairę klausimo, įvedant papildomą šviesoforo sekciją. Įvedus tai, akivaizdu, tai padėtų išvengti skaudžių nelaimių ateityje.
Kodėl neleidžiat tamsinti visiem mašinos langų kiek nori procentų, juos gali tamsinti tik valstybė. Ar negalėtų būti taip, kaip Didžiojoje Britanijoje, juk ten gali važinėti kiek nori procentų užtamsinęs langus ir niekam jokių bėdų tai nesukelia. Ar čia kelių policija nori pasipelnyti iš tų, kurie važinėja užsitamsinę? (klaustukas)
Lietuva yra pasirinkusi tarpinį modelį – galinį langą galima tamsinti. Apie priekinių langų tamsinimą yra Lietuva griežtas sąlygas nustačiusi – tai galima tik su policijos leidimu, jei prašytojas įrodo būtinybę. Specialistų išvada yra tokia, kad tamsinti langai turi įtakos eismo saugumui.
Anksčiau dažnai matydavau jus parduotuvėje su vaikais. Ar dirbant ministru, užtenka laiko šeimai, vaikams? (Lina)
Aišku, kad neužtenka, bet tikiuosi, kad atsigriebsiu, kai nebebūsiu ministru... Į parduotuvę, darželį dar spėju nueiti su vaikais...
Konferencija baigėsi
