Nors neskelbiama, kokie sandoriai kelia daugiausia įtarimų, LŽ šaltinių duomenimis, tai galėtų būti ne tik milijardo litų vertės „RWE Nukem“ ir konsorciumo GNB panaudoto branduolinio kuro ir kietųjų radioaktyvių medžiagų saugyklų bei dar keli projektai, bet ir Visagino įmonės „Specialus montažas–NTP“ laimėti konkursai. Visagine ši įmonė kartais vadinama lietuviškuoju „Nukem“.
Specialiosios tarnybos per dešimt metų nesugebėjo nustatyti ir ištirti, kas iš tiesų vykdė IAE užsakymus jai veikiant, kas rengia IAE uždarymo projektus ir kokia projekto vertės dalis tenka nykštukinėms įmonėms, kurių vienintelis pranašumas – laimėti beveik visus konkursus, kuriuose dalyvauja.
Atsidarius IAE įvykusių konkursų tinklalapį akys raibsta nuo Vakarų Europos firmų, dalyvavusių konkursuose arba juos laimėjusių. Tačiau labiau įsigilinus aiškėja, kad konkursuose dalyvavo kelių įmonių sukurtas konsorciumas, kurio dalyviu būtinai tampa arba mažai žinoma, 70 darbuotojų turinti Visagino įmonė „Specialus montažas“, arba kokia kita Visagino įmonėlė.
Šiame sąraše nedaug Rusijos mokslinio tyrimo institutų, projektavusių Ignalinos AE ir jos reaktorius. Tačiau iš tiesų jie dalyvauja beveik kiekviename projekte. Rengiant IAE uždarymo projektus Lietuva nežengia nė žingsnio negavusi Rusijos specialistų patarimų ir leidimų.
Tai būtų logiška, jeigu nebūtų slepiama po užsienio firmų iškabomis.
Pasak LŽ, apsukrūs vertelgos sugebėjo puikiai išnaudoti labiau politinį nei praktinį Lietuvos, o galbūt ir ES nenorą matyti Rusijos institutų pavadinimus tarp konkursų nugalėtojų. Todėl sukurta ir sėkmingai veikia tokia schema, kad kuri nors Lietuvos ar užsienio firma laimi konkursą. Laimėtojų subrangovais tampa ne tokius sudėtingus statybų ir montavimo darbus atliekančios Lietuvos įmonės ir saugyklų bei deaktyvavimo projektus rengiantys Rusijos branduolinės energetikos mokslinio tyrimo institutai.
Tokia eiga itin pabrangina projektus, nes savo dalį pasiima konkursą sugebėjusios laimėti įmonėlės ir vadinamieji rangovai – tokie, kaip „RWE Nukem“, kurie, turėdami vos 80 žmonių kolektyvą, patys nesugeba projektuoti sudėtingų objektų ar įgyvendinti projektų.
Dėl tokios tvarkos projektų derinimas vyksta per tarpininkus, kurie nelabai supranta, ką derina, kyla nesusipratimų ir vėlavimų. „RWE Nukem“ atveju vėlavimai jau peržengė trejų metų ribą. Atsakomybė už projektą pasiskirsto tarp daugybės vykdytojų, todėl, anot LŽ, jos tarsi ir nelieka.
