2010 metais Jovita Saulėnienė už knygą „Nugrimzdusi Klaipėda“ tapo dvidešimt ketvirtąja premijos laureate. Tais pačiais metais, nelikus apskrities viršininko administracijos ir finansavimo šaltinio, premijos likimas pakibo ant plauko. Rašytojos vardu pavadinta biblioteka paskutiniu momentu surado galimybę paskelbti dvidešimt penktąją laureatę. Ja tapo aktorė Virginija Kochanskytė už literatūrinę kompoziciją ir kompaktinę plokštelę „Ak, buvo visko...“. Verslo veikėjai į kuriuos buvo kreiptasi dėl paramos premijai, kreipimąsi ignoravo, bet ne veltui sakoma: patriotizmas, meilė savo kraštui yra sielos būsena.
Todėl atsirado žmogus, kuriam pranešimas, kad tiek metų gyvavusi garbiosios rašytojos vardo premija gali pranykti iš literatūrinio žemėlapio, sujaudino širdį ir Rimantas Cibauskas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas, sutiko būti premijos rėmėju. Beje, tai ne pirmoji jo parama kultūrai. Rimantas Cibauskas yra J.L. Vynerio labdaros ir paramos fondo steigėjas bei valdybos narys, remia: Lietuvos Jūrų muziejų – delfinariumą, konkursą „Klaipėdos knyga“, „Gintarinę jūrmylę“, kultūrinius renginius Klaipėdos valstybiniame muzikiniame, dramos teatruose ir kit. 2003 m. Rimantas Cibauskas buvo nominuotas Klaipėdos metų filantropu, 2006 m. tapo „Gerumo sparno“ nominantu, o 2009 m. išrinktas Klaipėdos miesto senamiesčio burmistru.
Su I.Simonaitytės biblioteka pasirašytoje sutartyje, kuri galios penkerius metus, premijos rėmėjas įsipareigoja apdovanoti komisijos išrinktą laureatą, už meniškai vertingą kūrinį literatūrinėmis priemonėmis atskleidžiantį Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos gyvenimą arba įamžinantį rašytojos I. Simonaitytės atminimą.
Neperdedant galima teigti: Rimanto Cibausko asmenyje į Lietuvą grįžta kultūros mecenatystės tradicija.
