Su smurtu iki šiol kovota ciniškai

Sulaužyti kaulai, akies obuolio, vidaus organų pažeidimai – tokius sužalojimus turėdavo patirti moteris, kad smurtautojui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl mėlynių, sudraskytų drabužių, kraujo ar kitų akivaizdžių prievartos požymių niekas nekreipdavo dėmesio.

„Sulaukę skambučio dėl smurto šeimoje pareigūnai dažnai nė nevykdavo į įvykio vietą, ypač tuo adresu, kuriuo būdavo kviečiami jau ne pirmą kartą“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė.

Jei policijos pareigūnai visgi nuvykdavo į įvykio vietą, moteriai būdavo siūloma rašyti pareiškimą. „Prieš kurį laiką Seimo Žmogaus teisių komitete  išaiškinta, kad tai buvo neteisėtas prašymas, mat teisinio pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo rašyti pareiškimą nėra, – sakė L.H.Vasiliauskienė. – Tačiau policijos pareigūnai to reikalaudavo.“

Neretai, dar blogiau būdavo jei moteris pati nueidavo į policijos komisariatą. „Daugybę metų mes smurtą patyrusioms moterims kartojome: neikite į komisariatą. Pareiškimą surašykite pačios, namuose, – aiškino Vilniaus moterų namų vadovė. – Komisariate policijos pareigūnas pareiškimą dažniausiai surašydavo taip, kaip jam patogu. T.y., kad įvyko buitinis konfliktas. Petras pastūmė, Janina apsiverkė.“

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Lilija Henrika Vasiliauskienė

Parašius pareiškimą tekdavo laukti apylinkės įgaliotinio apsilankymo. „Tai užtrukdavo apie savaitę“, – sakė L.H.Vasiliauskienė. Apsilankęs įgaliotinis pasikalbėdavo su smurto auka ir ji po maždaug dviejų savaičių gaudavo pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtas nesant nusikaltimo sudėties.

„Net tais atvejais, kai moteris būdavo sužalota, dažniausiai būdavo pareiškiama, kad nusikaltimo sudėties nėra, ir pasiūloma kreiptis privataus kaltinimo tvarka, t. y. pati auka turėdavo inicijuoti kreipimąsi į teismą ir pati turėdavo nešti įrodymų naštą, – dėstė moterų teisių gynėja. – Viskas, taškas. Policija rankas nusiplovė, darbą baigė.“

Drąsesnės moterys samdydavosi advokatą, kad jis surašytų pareiškimą teismui. Pirmas teismo posėdis būdavo taikinamasis. „Dalyvavome ne viename tokiame posėdyje. Ten vykdavo protu sunkiai suvokiamų dalykų, – teigė nevyriausybinės organizacijos atstovė. – Teko girdėti, kaip teisėja smurto aukai sakė: „Pastūmė? Taigi ir troleibuse pastumia. Ko jūs čia, ponia, pykstat. Gal susitaikykit.“ Bylos buvo nagrinėjamos taip ciniškai. Rezultatas – išnagrinėtos vos kelios bylos, visos kitos būdavo nutraukiamos dėl įrodymų stokos arba teisėjams nusprendus, kad įvyko susitaikymas, net jei aukoms toli gražu taip neatrodydavo.“

Policijos pareigūnai teigia, kad jų veiksmus iki šiol ribojo netikusi tvarka ir teisinės normos. Tačiau L.H.Vasiliauskienė įsitikinusi, kad ne mažiau tikęs buvo ir šalyje įsitvirtinęs požiūris į smurtą namuose. „Daugelis įsitikinę, kad be priežasties vyras savo moters nemuša, todėl net teisme būdavo klausiama, ką moteris padariusi, kad buvusi sumušta, – sakė L. H. Vasiliauskienė. – Tačiau ar yra priežasčių, dėl kurių teisinėje valstybėje kas nors ką nors galėtų sumušti? Iš teismo posėdžių daugybė moterų išeidavo baltos it popieriaus lapas. Jos nesitikėdavo, kad gyvena tokioje ciniškoje visuomenėje.“

Nemokama pagalba smurto aukoms

ALYTAUS apskritis

Alytaus miesto moterų krizių centras
Tel., faks. (8 315) 71 170
Mob. 8 611 54342
ammkc@aktv.lt

KAUNO apskritis

Asociacija Kauno moterų draugija
Tel., faks. (8 37) 26 27 73
Mob. 8 603 89833
Kmd.asoc@gmail.com

VšĮ Moters pagalba moteriai
Kauno r.
Mob. tel. 8 618 40044
info@moters-pagalba.lt

Kauno apskrities moterų krizių centras
Mob. Tel. 8 679 31930
Faks. (8 37) 34 00 27
kaunoaspc@kamkc.lt

KLAIPĖDOS apskritis

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras
Tel., faks. (8 46) 35 00 99
Mob. 8 618 01464
kmn@moteriai.lt

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras
Tel. faks.(8 445) 78 024,
Mob. 8 605 82331
kmimc@kretvb.lt

MARIJAMPOLĖS apskritis

Marijampolės apskrities moters veiklos centras
Tel. (8 343) 59 525
Mob. 8 633 55007
mvc.mot@gmail.com

Marijampolės apskr. Moterų namai-Krizių centras
Mob. 8 617 23 130
moteru.namai@gmail.com

PANEVĖŽIO apskritis

Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius Šeimos namai
Mob. 8 685 65540
paramosnamai@gmail.com

ŠIAULIŲ apskritis

Šiaulių moterų veiklos inovacijų centras
Tel., faks. (8 41) 52 02 39
Mob.  8 652 24232.
mvic@splius.lt

TAURAGĖS apskritis

Asociacija Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras
Tel. (8 446) 61 565
taurage@moterscentras.w3.lt

TELŠIŲ apskritis

Telšių krizių centras
Tel., faks. (8 444) 74 282
Mob. 8 682 29459
kriziucentras@gmail.com

UTENOS apskritis

Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras
Mob.  8 615 45 464
anyksciumoterys@gmail.com

Asociacija Visagino šeimos krizių centras
Mob.  8 601 21 383
viltisvskc@gmail.com

VILNIAUS apskritis

Vilniaus moterų namai Krizių centras
Tel., faks. (8 5) 261 6380
Mob. 8 615 54810
vmotnam@delfi.lt

Asociacija Moterų informacijos centras
Tel. (8 5) 262 9003
mic@lygus.lt

Šeimos centras Ergo Sum
Tel. (8 5) 21 20 212,
Mob. 8 699 69205
info.ergosum@gmail.com

Všį Moters pagalba moteriai
Mob. 8 618 40044
info@moters-pagalba.lt

Asociacija Kauno apskrities  vyrų krizių centras
Pagalba visos šalies vyrams, kai smurto auka vyras
Mob. 8 636 81621
dovile@vyrukrc.lt