Ekonomikos krizė mūsų valstybę sukrėtė bene labiausiai pasaulyje. Praėjus daugiau kaip metams nuo sunkumų pradžios premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad juodžiausias krizės košmaras liko už nugaros. Tarptautiniai ekspertai mūsų atžvilgiu ne tokie optimistiški. Įtakingo Didžiosios Britanijos žurnalo „The Economist“ tyrimų padalinys „Economist Intelligence Unit“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika kitais metais smuks daugiausia pasaulyje – 3,5 proc. Ko laukti ir tikėtis 2010 metais, LŽ teiravosi politikų bei ekonomistų.
Aukštumas pasieksime negreit
Premjero A.Kubiliaus nuomone, daugelis skaičiavimų rodo, kad kraštas kopia iš sunkmečio duobės. „Yra parametrų, rodančių, kad ekonomika jau yra išgyvenusi didžiausią įtampą. Bendrojo vidaus produkto augimas trečiajame ketvirtyje, palyginti su antruoju ketvirčiu, viršijo 6 proc.“, – džiaugėsi jis.
A.Kubiliaus teigimu, dėl Vyriausybės vykdomos politikos tarptautinėse finansų rinkose didėja pasitikėjimas Lietuva, bankuose krinta palūkanos. Premjero vertinimu, pagal daugelį šių rodiklių mūsų šalis po truputį grįžtą į prieškrizinę situaciją. Tačiau jis pabrėžė, kad į buvusias aukštumas ekonomika sugrįš dar negreit. Esą atsižvelgiant į tai ir toliau reikia konsoliduoti biudžetą, mažinti skirtumą tarp išlaidų ir pajamų.
Prislėgs valstybės skolos
Didžiausios opozicinės jėgos – Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius nusiteikęs ne taip optimistiškai. Jo nuomone, 2010-ieji bus stabilizavimosi metai. „Dramatizuoti nenorėčiau, nes neigiamos informacijos skleidimas nenuteikia visuomenės ieškoti racionalių sprendimų. Tačiau apie gerėjimą kalbėti dar negalėčiau, nes tam sąlygų nesudarys kai kurių kainų augimas. Žinoma, išimtys įmanomos, jei Vyriausybė Europos Sąjungos pinigus skirs ekonomikai skatinti ir darbo vietoms išsaugoti“, – aiškino jis.
Anot A.Butkevičiaus, kiti metai bus sudėtingi, nes komerciniai bankai daugiau nebežada skolinti mūsų krašto rinkai, taip pat augs valstybės skolos administravimo išlaidos, greičiausiai didės ir fiskalinis deficitas. „Reikia stengtis skolintis kuo mažesniais procentais. Jei skolinsimės su 7–8 proc. palūkanomis, po 10 metų turėsime sumokėti tiek, kiek esame pasiskolinę“, – perspėjo A.Butkevičius.
Didės nedarbas
Finansų analitikas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad vienas didžiausių mūsų krašto iššūkių kitąmet – Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas ir brangstant naftai didėsiančios įvairių energetinių išteklių sąnaudos. Tačiau ekspertas nemažai vilčių deda į eksporto atsigavimą. „Tai turėtų padėti mums lipti iš duobės. Žinoma, tai sunkus kelias, jo įtaka bendriesiems šalies rodikliams bus gana ribota. Mūsų rinka bus apsnūdusi, elektros kainos muš kiekvienam vartotojui per kišenę“, – pažymėjo jis.
G.Nausėda neprognozuoja didelio krašto ekonomikos „susitraukimo“ 2010 metais. Tačiau jis neįžvelgia ir įspūdingo kilimo galimybių. „Veikiausiai matysime tam tikrą statistinę stabilizaciją. Tačiau to nepakaks nedarbo lygiui normalizuoti. Tyrimais nustatyta, kad tam reikėtų 4–5 proc. šalies ekonomikos augimo. Todėl ateinančiais metais, gal ir ne taip sparčiai kaip šiemet, bet nedarbas tik didės“, – aiškino ekspertas.
Laukia nemažai problemų
Finansų analitikė Violeta Klyvienė taip pat sutinka, kad didžiausi krizės sunkumai liko praeityje. „Tačiau sakyti, kad problemų daugiau nebeturėsime, dar per anksti. Lietuvos padėtis yra kiek mažiau palanki nei Latvijos ar Estijos, nes metų pabaigoje bus uždaryta IAE. Patirsime energetinį šoką, pasireikšiantį didėsiančiomis kainomis“, – aiškino ji.
V.Klyvienės teigimu, pagrindinis mūsų ekonomikos atsigavimo variklis bus eksportas. Anot jos, didžiausios problemos bus susijusios su nesubalansuotu biudžetu, valstybės finansais ir didėjančia skola. „Anksčiau ar vėliau paskolas reikės grąžinti. Tai reiškia daugiau blogų naujienų namų ūkiams ir įmonėms. Valstybei gali tekti vėl didinti mokesčius ar mažinti išlaidas“, – pažymėjo V.Klyvienė.
Kilsime lėtai
Laisvosios rinkos instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas netrykšta A.Kubiliaus optimizmu. Anot jo, vertinant šiuos metus, ekonomikos smukimas buvo labai didelis. „Ženklų, kad poros mėnesių kilimą galėtumėme vertinti kaip kopimą iš duobės, nematome. Tam tikros rinkos, su kuriomis susijęs Lietuvos eksportas, atsigauna ir dėl to tam tikros mūsų gamybos šakos jaučiasi geriau. Tačiau ar mūsų įmonėms seksis taip pat gerai, kaip iki krizės, sunku pasakyti, nes konkurencija bus labai didelė“, – teigė jis.
G.Kadziausko nuomone, per šiuos metus Vyriausybė šį tą nuveikė, kad 2010-aisiais galėtumėme kiek lengviau atsikvėpti. Anot jo, Lietuva nebankrutavo ir kitais metais turėtų išvengti drastiško valstybės biudžeto mažinimo. „Tačiau tai, kad turime tiek daug skolintis ir net dešimtadalis kitų metų biudžeto bus skirta skoloms atiduoti bei administruoti – blogas ženklas. Tai reiškia, kad šiemet valstybei valdyti ir iš biudžeto finansuojamoms sritims išleidome per daug. Vadinasi, kiekvienam gyventojui tenkanti valstybės skola nuo metų pradžios padidėjo keturis kartus“, – aiškino G.Kadziauskas.
