Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš pažadėtų 2 mln. litų pajūrio tvarkymui atriektas tik ketvirtadalis

Audra Baltijos jūroje, ties Olando kepure 2014 m. rugpjūčio 20 d.
Skaitytojo J. nuotr. / Pajūris ties Olando kepure
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pavasarį tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pažadėjo, kad bangų skalaujama ir vėjo ardoma pajūrio juosta per šešerius metus sulauks bemaž 15 mln. litų. Kasmet krantų tvarkymui bus atriekta po pora milijonų litų. Besibaigianti vasara primena, kad rudeniop teks pradėti krantų tvirtinimo darbus. O jiems, pasirodo, iš žadėtų 2 mln. litų liko vos ketvirtadalis.

Žadėta parama pasirodė per didelė

Pajūrio savivaldybes netrukus pasieks Aplinkos ministerijos parama krantų tvarkymui. Darbininkai rudeniop už gautus pinigus kibs pinti žabtvorių, tvarkyti pajūrio takus, tvirtinti kopagūbrius. Tačiau už gautą paramą nelabai daug tepavyks nudirbti. Klaipėdos pajūrio ruožui skirta 100 tūkstančių litų, Palangai 200 tūkstančių litų, Kuršių nerijai daugiausiai – 300 tūkstančių litų. O žadėta buvo žymiai daugiau  – kasmet po 2 mln.litų.

Tokius pažadus pavasarį žarstė dabar Europos Parlamente dirbantis tuometinis Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Atėjus laikui dalinti pinigus, paaiškėjo, kad tokių sumų vėjo pustomiems krantams šiemet rasti nepavyks.

Jei Lietuva ir sulauks ES paramos pajūrio priežiūrai, didieji krantų tvarkymo darbai startuos nebent po poros metų.

„2 mln. litų yra optimali suma, kurią kasmet reiktų skirti pajūrio krantų tvarkymui. Tačiau valstybė turėtų labai gerai gyventi. Rengiant naująją pajūrio juostos tvarkymo programą, buvo numatytos tokios lėšos, tačiau didžiosios  dalies pinigų tikimasi iš ES fondų. Laikomasi nuostatos, kad ir savivaldybės savo lėšomis turėtų prisidėti prie darbų", – apie pinigų  dalybas pasakojo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Visos viltys į ES fondus

Nesukrapštydama žadėtų milijonų, Aplinkos ministerija dairosi į ES fondus. Tačiau jei ir pavyks gauti paramą, pinigai vėjo pustomą pajūrį pasiektų tik po metų, kitų.

„Neaišku, ar pavyks gauti tuos pinigus. Viskas – laukimo stadijoje. Jei atsakymas bus teigiamas, tai dar užtruks visos biurokratinės procedūros. Manau, geriausiu atveju, gavus paramą, didieji darbai pajūryje galėtų prasidėti nebent 2016 m.

O dabar belieka tenkintis dotacijomis iš aplinkos rėmimo programos. Ką Aplinkos ministerija surenka už įvairiausius gamtosauginius pažeidimus, tą ir išdalina. O mums belieka patvarkyti, paramstyti, pakloti šakas. Tokius darbus vadinam minkštosiomis priemonėmis, kurios turi labai laikiną efektą“, – pasakojo Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.

Parengta nauja pajūrio juostos tvarkymo programa

Planuodama milijonines išlaidas pajūrio darbams, Aplinkos ministerija surašė ir naują darbų planą. Jo punktus sudėliojo Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014 – 2020 metams.

Aplinkosaugininkus nustebino, kaip  Karaliaučiuje tvirtinami krantai. Pajūris tiesiog nuklojamas senomis padangomis.

Saugant pajūrio juostą, šlaitus planuojama pridengti šakomis, maždaug trečdalis kopagūbrio viršūnių bus tvirtinamos žabtvorių stačiakampiais,  o kopagūbrio papėdės – žabtvorėmis. Taip pat numatyta įrengti lentų, molio ir žvyro takus, laiptus, paplūdimius ir pakrantes papildyti atvežtiniu smėliu. Daugiausiai dėmesio sulauks Palangos pakrantės.

„Kalbant apie krantų priežiūrą, yra išskirti atskiri pajūrio ruožai, į kurios orientuojamasi. 11 jų yra Kuršių nerijoje, 6 – žemyninėje dalyje. Vertinant, kuriam ruožui labiausiai reikia pagalbos, atsižvelgiama į lankytojų srautą. Natūralu, kad daugiausiai dėmesio reikia skirti intensyviausiai rekreacinėms reikmėms išnaudojamose teritorijose“, – teigė V. Bezaras.

Krantų nebetonuos ir senomis padangomis neapkraus

Nors ir kaip pajūrio vėjai bei bangos draskytų krantus, radikalių priemonių prieš gamtos stichijas imtis nežadama. Mokslininkai linkę pasikliauti seniai Lietuvoje žinomomis ir iki šiol taikomomis kratų tvirtinimo priemonėmis – žabų tvoromis, šakų klojiniai ir krantų maitinimu atvežtiniu smėliu.

„Betonuoti tikrai niekur neketiname, nors kai kur užsienio šalyse taip daro. Teko Karaliaučiuje matyti, kaip krantų eroziją bandoma sustabdyti net pakrantę nuklojus senomis automobilių padangomis“, – įspūdžiais dalinosi V. Bezaras. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min