Praėjusią savaitę po posėdžio su piligrimus vienijančiomis organizacijomis, dvasininkais, valstybinių ir savivaldos institucijų bei turizmo asociacijų bei verslo atstovais, EIM paskelbė, kad jos iniciatyva piligriminis turizmas turėtų tapti viena iš tikslinių Lietuvos turizmo krypčių ir artimiausiu metu jį bus siekiama įtraukti į 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą (NPP).
Tačiau dokumente, kurį Vyriausybė priėmė trečiadienį, piligriminis turizmas nebeišskiriamas. Lygiai kaip ir kitos tikslinėmis matytos kryptys: sveikatinimo, verslo bei gastronominis turizmas.
„Kadangi, kaip matome, dar kyla diskusijų, kokias turizmo kryptis išskirti kaip prioritetines, tai siūlome šiuo metu išvis NPP tekste apie tai nerašyti, o galimus turizmo prioritetus dar kartą aptarus su socialiniais partneriais išskirti plėtros programoje, kuri bus rengiama jau patvirtinus NPP“, – nurodė EIM.
„Paslaptingai ir vengiant diskusijų“
Antradienį, dar iki EIM pakeičiant nuomonę dėl piligriminio turizmo išskyrimo NPP, kalbintas gidas, Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos valdybos narys Petras Staselis sakė, kad baigia galioti Turizmo plėtros 2014-2020 metų programa.
Anot jo, kai pradėta dėlioti programą iki 2030 metų, buvo nutarta apriboti strateginių turizmo krypčių skaičių.
„Vertinant iš tos perspektyvos, Lietuva turi tikrai daug ką pasiūlyti užsienio turistams ir iš to gauti geresnį rezultatą, gauti aukštesnes pajamas negu piligriminis turizmas. Piligriminis turizmas iš principo generuoja labai mažas pajamas, kadangi pirmiausia piligrimai keliauja pačiomis mažiausiomis sąnaudomis ir nusiteikę kuo mažiau išleisti pinigų. Tai čia yra toks didelis skirtumas nuo kitų turizmo krypčių, tokių kaip dalykinis turizmas, netgi kultūrinis ar poilsinis turizmas“, – nurodė svetingiausias Vilniaus gidas.
Lietuva turi tikrai daug ką pasiūlyti užsienio turistams ir iš to gauti geresnį rezultatą, gauti aukštesnes pajamas negu piligriminis turizmas.
P.Staselio teigimu, kitas dalykas, kad bent kelios turizmo specialistus vienijančios asociacijos išreiškė savo abejones ir prieštaravimus, kad piligriminis turizmas būtų įrašytas tarp prioritetinių.
„Trečias dalykas, kad piligriminis turizmas įtrauktas arba planuojamas įtraukti tarp prioritetinių kažkaip labai paslaptingai ir vengiant diskusijų“, – sakė jis.
P.Staselis pabrėžė, kad Lietuvoje turime daug religinių objektų, kuriuos lanko piligrimai iš kitų šalių, ypatingai – iš Lenkijos. Tačiau jis kartojo, kad, lyginant su kitomis, šios turizmo rūšies pridedamoji vertė yra labai žema.
Kartu gidas pastebėjo, kad iki šiol, per 30 nepriklausomybės metų, piligriminis turizmas niekada nebuvo įvardijamas kaip galima prioritetinė turizmo kryptis.
Pasak jo, iki šiol gerokai daugiau lėšų buvo investuota į gydomąjį turizmą, sanatorijas, dalykinį arba konferencijų turizmą, poilsinį turizmą, kurortus.
„Todėl piligriminio turizmo pasirinkimas tikrai yra nesuprantamas“, – kartojo P.Staselis.
Todėl piligriminio turizmo pasirinkimas tikrai yra nesuprantamas.
Nedaug turistų
P.Staseliui antrino ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė. Ji sakė, kad EIM buvo pateikta asocijuotų struktūrų apklausa, kokias prioritetines turizmo kryptis mato verslas.
„Tai buvo tos pačios kryptys, kurios ir buvo anksčiau. Matome, kad piligrimystė gali būti viena iš kultūrinio turizmo sričių, bet didesnio dėmesio jai ar labiau prioritetizuotos mes jos nematome. Taip kad ir pasiūlymas – tegul ji ir liks kultūros sudėtyje, likti prie tų pačių keturių prioritetų – tai yra kultūra, verslas, gamta ir sveikatinimas“, – komentavo Ž.Gavelienė.
Pasak NTVA prezidentės, jeigu bus atlikti pakankamai išsamūs tyrimai, studijos, kurios parodys piligriminio turizmo ekonominę naudą, turizmo sektorius tuo patikėtų.
Ž.Gavelienės žiniomis, vieną tyrimą 2019 metais atliko nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“.
Apklausus į Lietuvą atvykusius turistus, esą tik keli procentai nurodė, kad jų kelionės tikslas – religinis turizmas.
„Taigi teikti prioritetą 2 procentams turistų tikrai nėra ekonomiškai naudinga“, – mano NTVA vadovė.
Taigi teikti prioritetą 2 procentams turistų tikrai nėra ekonomiškai naudinga.
Prabilo apie puolimą
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, problema kilo ne dėl paties piligriminio turizmo, o dėl NPP teksto. Ji sakė, kad jame turizmas atsirado būtent EIM iniciatyva, į ankstesnio laikotarpio dokumentą ši sritis nebuvo įtraukta.
E.Butkutės-Lazdauskienės teigimu, galimi turizmo prioritetai, kuriuos norėta įrašyti į NPP, buvo derinami su turizmo verslo atstovais. Tada EIM išskyrė dvi bendrąsias horizontalias turizmo plėtros kryptis (kultūrinis ir gamtinis turizmas) ir keturias tikslines Lietuvos turizmo kryptis – sveikatinimo, verslo, piligriminis ir gastronominis turizmas.
Paklausta, ar EIM sprendžiant su piligriminiu turizmu susijusius klausimus, priimant sprendimus dėl to D.Liutikas nusišalino, E.Butkutė-Lazdauskienė teigė, kad ministro patarėjas nedalyvavo jokiuose balsavimuose ar juolab lėšų skirstyme.
Už turizmą atsakinga ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė feisbuke antradienį rašė kelias dienas kentusi „atvirą puolimą prieš piligriminį turizmą“.
Ji aiškino, kad jai perėmus kuruoti turizmo sritį paaiškėjo, jog NPP – dokumente, kuris numato valstybės strategines kryptis dešimčiai metų į priekį, turizmas nebuvo įtrauktas.
Ji teigė, kad ėmėsi iniciatyvos į dokumentą įtraukti gaires turizmui. Anot viceministrės, surengtos trys diskusijos su turizmu susijusiomis asociacijomis/organizacijomis, išanalizuotos naujausios studijos ir tyrimai.
Tada į NPP projektą tarp trijų kitų tikslinių Lietuvos turizmo krypčių įtrauktas ir piligriminis turizmas.
Tai, V.Jankauskaitės-Milčiuvienės nuomone, nepatiko kai kuriems verslų atstovams.
„Nesvarbu, kad pagrindiniais prioritetais lieka gamtinis ir kultūrinis turizmas, nesvarbu, kad tarp tikslinių krypčių įtraukti verslo, sveikatinimo ir gastronominis turizmas. Jie tinka visiems. Piligriminis tapo taikiniu... Pacituosiu vieną turizmo verslo atstovą: „Iš piligrimų tik kalnai šiukšlių. Jie valgo savo maistą, miega kur pakliuvo. Iš jų jokios naudos“. Keista. O yra valstybių, kuriose iš piligriminio ar religinio turizmo uždirbama. Ir visi džiaugiasi tokiais turistais, o ne piktinasi“, – antradienį feisbuke rašė ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
O yra valstybių, kuriose iš piligriminio ar religinio turizmo uždirbama. Ir visi džiaugiasi tokiais turistais, o ne piktinasi.
Liūdnos perspektyvos
Koronaviruso pandemija itin skaudžiai smogė turizmo sektoriui.
Paklaustas apie padėtį atvykstamojo turizmo sektoriuje, ar pakanka valdžios dėmesio ir pagalbos, P.Staselis sakė, kad kalbės griežtai, bet atvirai.
„Turizmo industrija šiais metais nukentėjo turbūt kaip nė viena kita industrija. Ir dėmesio iš valstybės institucijų praktiškai nėra. Nėra ne tik dėmesio, nėra ir supratimo“, – tikino jis.
Gidas pasakojo, kad paprastai per vasarą kelionių organizatoriai užsidirbdavo ir išgyvenimui žiemą. Pasak jo, net ir pasibaigus karantinui, pokarantininei paramai, turizmo verslui reikia pagalbos.
P.Staselis minėjo, kad užsienio turistų srautas į Lietuvą šiemet sumažėjo bene 80 procentų ir kelionių operatoriai gali tiesiog neišgyventi.
Tačiau valstybės institucijos padėties esą nedramatizuoja.
„Buvo atsakymas labai paprastas: būkite optimistai ir tikėkitės, kad užsidirbsite. Ir situacija dabar yra tokia, kad kol dar valstybė šiek tiek skyrė pagalbos priemones ne tik turizmui, bet ir bendrai verslui, buvo galimybių išsaugoti profesionalus, kurie dirbo ilgus metus industrijoje. Pasibaigus šiai paramai, praktiškai didžioji dauguma profesionalų, kurie dirba ne tik kelionių organizatoriams, bet ir viešbučiams, kitoms turizmo infrastruktūros įmonėms, tiesiog liks be darbo ir ieškosis darbo kitose srityse. Todėl kai tik atsigaus turizmo srautai, kelionių organizacijoms bus labai sunku vėl surinkti darbuotojus ir teikti kokybiškas paslaugas“, – pastebėjo P.Staselis.
Paramai – 46 mln. eurų
Tuo metu Vyriausybė akcentuoja paramą turizmo sektoriui.
E.Butkutė-Lazdauskienė sakė, kad nuo COVID-19 nukentėjusiam turizmo sektoriui iš viso skirti 49 milijonai eurų.
Pasak jos, šiuo metu yra startavusios priemonės už 46 milijonus eurų.
Iš jų 6 milijonai jau rezervuoti pagal priemonę „Turizmo inovacijos“, 30 mln. eurų – paskoloms turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams, 10 mln. eurų – rugsėjį startavusiai atostogų sistemai Lietuvoje dirbantiems medikams.
„Taip pat turizmo verslai galėjo pasinaudoti priemonėmis, kurios labiausiai buvo nukreiptos į smulkųjį ir vidutinį verslą – paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, nuomos mokesčio kompensacija, subsidija mikroįmonėms. Mūsų žiniomis, vien mažosios turizmo agentūros per priemonę labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams pasiskolino per 3 milijonus eurų.
Taip pat praktiškai visos mikroįmonės pasinaudojo jiems skirta subsidija: 830 tūkstančių eurų subsidijos išmokėtos 268 kelionių organizavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, dar 473 tūkstančiai eurų – 241 apgyvendinimo paslaugas teikiančiai įmonei. Taip pat aktyviai naudojosi „Apmokėtų sąskaitų paskolomis“ bei palūkanų kompensavimo priemone“, – teigė E.Butkutė-Lazdauskienė.
Ji aiškino, kad dabar startavusios paskolos turizmui nukreiptos tiek į smulkius ir vidutinius, tiek į didelius kelionių organizatorius, viešbučius bei didžiąsias maitinimo įstaigas.
„Paskolos teikiamos kelionių organizatoriams, kad jie galėtų atsiskaityti su turistais, atsisakiusiais kelionių kuponų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams, kad šie turėtų apyvartinių lėšų. Rugsėjo 3 dienos „Invega“ duomenimis, jau patvirtinta 18 paraiškų ir priimta teigiamų sprendimų dėl paskolų suteikimo 6,62 mln. sumai“, – nurodė E.Butkutė-Lazdauskienė.
Paskolos teikiamos kelionių organizatoriams, kad jie galėtų atsiskaityti su turistais, atsisakiusiais kelionių kuponų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams, kad šie turėtų apyvartinių lėšų.
Ant išgyvenimo ribos
Ž.Gavelienės teigimu, svarstyti apie turizmo sektoriaus atsigavimą dar per anksti, reikia galvoti apie jo išgyvenimą.
Anot jos, iš turizmo sektoriui valstybės skirtos pinigų sumos 30 mln. eurų nėra parama.
„Yra paskolos. Ir tai nėra taip lengva jas paimti. Tai rodo jau paskutiniai duomenys iš „Invegos“, kad tik trečdaliu paskolų yra pasinaudota. Kitaip sakant, yra per daug apsunkintų kriterijų, kad verslas galėtų tas paskolas paimti“, – tikino NTVA prezidentė.
Dar 10 mln. eurų iš minėtos 46 mln. eurų sumos, Ž.Gavelienės nuomone, negali būti vertinami tik kaip parama turizmui. Ji sakė, kad iš tikrųjų tai – dovana medikams, jog jie galėtų pailsėti turizmo objektuose.
Vienintelė priemonė, kuri tikrai duoda tam tikrą poveikį, kaip nurodė Ž.Gavelienė, yra turizmo inovacijos, kurioms skirti 6 mln. eurų.
Kartu NTVA prezidentė akcentavo, kad į valstybės biudžetą turizmo sektorius per metus sugeneruodavo 1,3 mlrd. eurų įplaukų.
„Matome iš visų turizmo rinkos veikėjų, kad tiek viešbučiai, tiek kelionių organizatoriai gyvena tikrai ant išgyvenimo ribos ir be subsidijų čia tikrai neišsivers. Pateikėme Vyriausybei, EIM ir Finansų ministerijai mūsų siūlymą, mūsų matymą. Tai yra tiesiog kelionių organizatoriams grąžinti pernai sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, kaip tai buvo daroma su mikroįmonėmis, o viešbučiams 15 mln. eurų – tai yra 50 procentų nuo pernai sumokėtų visų mokesčių. Manome, kad tai yra tikrai labai sąžiningas prašymas, nes turizmas buvo uždarytas ne dėl mūsų, dėl politinės ir sveikatos situacijos šalyje“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Matome iš visų turizmo rinkos veikėjų, kad tiek viešbučiai, tiek kelionių organizatoriai gyvena tikrai ant išgyvenimo ribos ir be subsidijų čia tikrai neišsivers.
