Anot teismo, Migracijos departamentas J.Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje 2004 metais neišdavė pagrįstai.
LVAT teigimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadą, kad J.Borisovas rengė planus, kuriais siekta destabilizuoti Lietuvos politinę padėtį, daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje.
J.Borisovas tuo metu reikalavo, kad išrinktas Lietuvos prezidentas vykdytų įsipareigojimus J.Borisovui, tuo tikslu naudodamas šantažą bei grasinimus paviešinti prezidentą kompromituojančią informaciją, rengė ir įgyvendino Lietuvos valstybės vadovo patarėjos kompromitavimo bei jos įtakos prezidentui eliminavimo planus.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad šią išvadą ji daro remdamasi viešais įrodymais. Įslaptinta ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateikta susipažinti medžiaga, minėtus duomenis tik papildo, tačiau lemiamos ir savarankiškos reikšmės šioje byloje neturi.
LVAT nutartyje pabrėžta, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo minėtos aplinkybės yra vertintinos ir reikšmingos. Tačiau, anot teismo, atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pats savaime nereiškia, kad užsienietis be jokių išlygų privalo būti išsiunčiamas iš Lietuvos.
Teismas tuo pačiu konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog J.Borisovas šiuo metu keltų grėsmę Lietuvai, nėra.
Anot teismo, Migracijos departamentas J.Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje 2004 metais neišdavė pagrįstai.
„Galimi pavojai Lietuvos saugumui kildinami iš 2003–2004 metų įvykių ir nėra jokių įtikinamų duomenų, kad Jurijus Borisovas keltų grėsmę valstybei šiuo metu“, – sakoma LVAT nutartyje.
Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neskundžiama.
J.Borisovo advokatas Adomas Liutvinskas ir J.Borisovo žmonos Irinos advokatas Vytautas Sirvydis tvirtino esantys patenkinti teismo sprendimu.
„Kaip aš galėčiau vertinti, jeigu mes vos ne aštuonerius metu dėl to kariaujame ir mušamės“, – sakė A.Liutvinskas. Anot jo, ši byla yra labiau susijusi su politiniais, o ne teisiniais dalykais.
Pasak A.Liutvinsko, šiuo metu J.Borisovas gyvena kaip asmuo, turintis laikinai leidimą gyventi Lietuvoje.
„Apskritai jis pagal tai, ką pasakė teismas, turi nuolatinio gyventojo statusą, o nuolatiniai gyventojai negali būti išsiunčiami, ir tarptautinių teisės aktų požiūriu jis niekuomet negali būti išsiųstas tol, kol nekels tokios didelės grėsmės, kuri nusvertų proporcingumo principą“, – sakė V.Sirvydis.
Pasak advokatų, šiuo metu J.Borisovui niekas nedraudžia vėl kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Migracijos departamento Teisės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Vaidas Kulikauskas tvirtino, kad vertinti esą teismo sprendimas departamentui yra nepalankus negalima.
„Teismas atsižvelgė į daugumą mūsų argumentų, vertino sprendimą retrospektyviniu požiūriu ir konstatavo, kad mūsų sprendimas atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tuo metu, kai jis buvo priimtas, buvo teisėtas ir pagrįstas“, – sakė Migracijos departamento atstovas.
Anot jo, jei verslininkas vėl teiks prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, departamentui teks duomenis vertinti iš naujo.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R.Pakso kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo, ir tai tapo vienu iš apkaltos R.Paksui pagrindų.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos Migracijos departamentas mėgina nuo 2004–ųjų, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui. Už šiuos veiksmus J.Borisovas buvo nuteistas.
