Kaip pranešė prezidentės spaudos tarnyba, šiame JT Generalinio Sekretoriaus kvietimu vykusiame susitikime dėl klimato kaitos aptartas naujas visuotinis teisiškai įpareigojantis klimato kaitos susitarimas, kurį planuojama pasirašyti 2015 metais. 130-ies šalių vadovai diskutavo apie konkrečias priemones, skirtas aplinkos taršai mažinti.
Klimato kaitos tikslų įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo energetinio saugumo ir efektyvumo užtikrinimo
Pasak prezidentės, klimato kaitos tikslų įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo energetinio saugumo ir efektyvumo užtikrinimo. Šį klausimą verčia kelti netolygus energijos išteklių pasiskirstymas pasaulyje ir tai, kad kai kurios energijos tiekimo monopolijos energetiką naudoja kaip politinio spaudimo priemonę. Ši problema ypač opi Europoje. Todėl turime mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir daugiau investuoti į efektyvų energijos vartojimą, siekti jį mažinti, teigė D.Grybauskaitė,
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva sėkmingai didina energetinį savarankiškumą ir investuoja į patikimus vietinius energijos tiekimo šaltinius. ES 2005 m. yra iškėlusi tikslą iki 2020 m. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą iki 23 proc. viso energijos sunaudojimo. Lietuva šį tikslą jau beveik pasiekė – šiuo metu atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje jau pasiekė 22 procentus.
Savo kalboje prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, kad globalus teisiškai įpareigojantis susitarimas dėl klimato kaitos yra būtinas. Visos valstybės prie visuotinio taršos mažinimo turi prisidėti proporcingai. Nepaisant to, kad Lietuva yra atsakinga už labai nedidelį metinį išmetamųjų dujų kiekį pasaulyje, mūsų šalis prisiėmė rimtus teisinius įsipareigojimus mažinti klimato taršą ir jų laikosi. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva sumažino išmetamųjų dujų kiekį net 56 procentais.
