„Visų pirma, patyčios nėra juokingos. Bet tai yra labai komplikuotas reiškinys, nes iš esmės tik pats žmogus, kuris jas patiria, gali pasakyti, kad jis jas patiria. Tai yra gana subjektyvus dalykas“, – dėstė M. Astrauskaitė, pridurdama, kad kas vienam gali atrodyti kaip patyčios, kitam gali būti visiškai normalu ir neskaudu.
Tai yra labai komplikuotas reiškinys, nes iš esmės tik pats žmogus, kuris jas patiria, gali pasakyti, kad jis jas patiria. Tai yra gana subjektyvus dalykas, – dėstė M. Astrauskaitė.
„Kitas dalykas, tai turi būti nuolatos pasikartojantis reiškinys – tai negali būti vienkartinis atvejis. Be to, jis turi trukti ilgesnį laiko tarpą“, – apibūdina M. Astrauskaitė.
Kovojant su patyčiomis darbe, psichologė pirmiausia pataria pasikalbėti su tuo žmogumi ir pasakyti, kad tas elgesys nepatinka. Tai reikėtų padaryti nerėkiant, nenaudojant agresijos. Kitas žingsnis, anot jos, yra pasikalbėti su vadovu.
„Šis reiškinys yra toks komplikuotas, kad imtis teisinių priemonių yra labai sunku, nes jį yra sunku įrodyti. Žmogus turi apsvarstyti, kiek energijos ir laiko jis turi į tai įdėti. Jei tai nėra diskriminacijos atvejis, o tiesiog tau pavydi ar esi per gražus, tuomet bus labai sudėtinga tai įrodyti ir gali būti, kad vienintelė išeitis bus keisti darbą“, – kalbėjo M. Astrauskaitė.
