Istorinės skulptūros atstatymo darbams lėšų skyrė daugiau nei 100 žmonių.
„Mūsų siekis išlieka tas pats – iki ateinančios Vasario 16-osios šventės įkurdinti Kario skulptūrą kariliono bokšte. Tarpukariu įgyvendinant pilietinę iniciatyvą žmonės taip pat aukodavo lėšas, tad tikimės, jog ir dabar žmonės atkreips dėmesį ir nebus abejingi“, – sakė miesto meras Andrius Kupčinskas.
Anot vieno iš iniciatyvos sumanytojo, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus, prisidėjimas prie istorinės atminties išsaugojimo ugdo pilietiškumą.
„Svarbiausia suvokti savo santykį su miestu ir pademonstruoti sveiką patriotizmą ir pilietiškumą. Paaukojęs asmuo turi didžiuotis galėdamas prisidėti atkuriant vieną iš esminių miesto simbolių“, – teigė G.Kuprevičius.
Pirminiais skaičiavimais, atstatyti Kario skulptūrai reikia apie 90 tūkst. litų.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 metais buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą, į jame paruoštą nišą 1938 metais pastatyta jauno skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario („Riterio“) skulptūra. Skulptūrai išlieti panaudotos nepriklausomybės kovų laukuose surinktos žalvarines šovinių gilzės. Kadangi jų neužteko, iš intendantūros sandėlių skulptūrai skirta dar 1700 kg žalvario gilzių. 1942 metais vokiečių okupantai skulptūrą nuvertė ir sunaikino.
