„Tarptautinis tyrimas, kuriame Lietuva dalyvauja nuo 1994 metų, rodo, kad Lietuva patenka tarp tų šalių, kur patyčių yra daugiausia: maždaug 1 iš keturių vaikų patiria patyčias ir maždaug kas penktas vaikas tyčiojasi iš kitų. Tačiau jei Lietuvos situaciją lygintume su ankstesniais įvertinimais, tai situacija pradėjo gerėti. Keletą paskutinių metų galime stebėti, kad tiek vaikų, kurie patiria patyčias, tiek tų, kurie tyčiojasi iš kitų, mažėja“, – tvirtina R.Povilaitis.
Psichologas sako, kad suaugusieji turėtų aiškiau vaikams parodyti, jog patyčios yra netoleruotinos.
„Priežasčių patyčioms gali būti visokiausių, tačiau vieną iš jų aš įvardinčiau, kad tai yra agresyvus elgesys, kurio mes paprastai išmokstame. Patyčios vyksta, jeigu joms leidžiama vykti. Jei suaugę žmonės nepastebi patyčių arba jeigu pastebi, bet nereaguoja, tai ir sudaro palankias sąlygas joms vykti. Jei suaugusieji bus labai jautrūs šiuo atžvilgiu, tai bus labai aiškus signalas, kad patyčios neleidžiamos“, – tikina „Vaikų linijos“ vadovas.
R.Povilaitis teigia, kad patyčias galima suvokti kaip rizikos veiksnį: jos gali virsti rimtesnėmis psichikos sveikatos, o kartais net ir fizinės sveikatos problemomis.
„Kančios patiriant patyčias yra tikrai daug, ir vaikai ne visada drįsta pasakyti suaugusiems. Todėl čia yra labai svarbus suaugusiųjų vaidmuo: svarbu stebėti, domėtis, kaip tas vaikas jaučiasi“, – sako R. Povilaitis.
Kovo 18–24 dienomis minima „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“.
