15min.lt primena, kad sumažėjus krašto apsaugos sistemos finansavimui, kariams savanoriams atlyginimas nuo 100 proc. profesinės karo tarnybos kario atlyginimo dydžio mažinamas iki 70 proc.
„Kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo prievolininkams, vykdantiems tarnybos užduotis ar pašauktiems į pratybas ir mokymus, už tarnybos dienas mokama 70 proc. profesinės karo tarnybos kariams patvirtinto atlyginimo“, - rašoma trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime, kuriame pažymima, kad nuo 2011 m. savanoriams vėl bus mokama 100 proc. atlyginimo.
Tarnyba KASP nėra pragyvenimo šaltinis
KASP vadas plk. A.Plieskis per Krašto apsaugos ministeriją dėl šių pasikeitimų savaitės pabaigoje kariams savanoriams ir visuomenei išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog „Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) savo prigimtimi yra išskirtinė karinių pajėgų dalis, kurioje tarnaujantys kariai išsiskiria aukšta motyvacija, savanorystės dvasia ir asmenine iniciatyva sąmoningai ir profesionaliai prisidėti prie savo krašto saugumo stiprinimo. Savanorių pajėgose tarnaujantiems žmonėms - vyrams ir moterims - jų karinė tarnyba nėra pirminis ar pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl darbo užmokestis nėra svarbiausias savanoriškosios karo tarnybos pasirinkimo motyvas“.
Pulkininko pranešime sakoma, kad kariai savanoriai per metus tik apie 20 dienų praleidžia kariniuose užsiėmimuose, todėl dauguma šių žmonių turi savo civilinius darbus, užsiėmimus, gyvena įprastai kaip visi kiti šalies piliečiai. Panašiu principu veikia ir atitinkamos aktyviojo rezervo pajėgos užsienio valstybėse. Vis dėlto, svarbiausias kario savanorio bruožas yra tai, kad jis tiek moraliai, tiek karine prasme yra pasiruošęs įsijungti į krašto gynybą pagal iškilusius poreikius, nes jis priklauso aktyviajam rezervui.
„Viena iš svarbiausių priemonių didinti karių savanorių motyvaciją yra kovinio rengimo kokybė. Karinių užsiėmimų ir pratybų profesionalumas, užduočių originalumas ir sudėtingumas, be abejonės, įkvepia ir stiprina patriotiškai nusiteikusių piliečių, tapusių savanoriais, ryžtą prisidėti prie savo krašto gynybinių pajėgumų stiprinimo. Taigi, išanalizavusi minėtus aspektus ir atsižvelgusi į sudėtingą finansinę situaciją Lietuvoje ir pačioje krašto apsaugos sistemoje, KASP vadovybė inicijavo pasiūlymą sumažinti kario savanorių užmokesčio dydį 30 procentų. Tokiu sprendimu yra siekiama pagerinti kovinio rengimo kokybę, daugiau lėšų skiriant pratybų rengimui“, - rašoma KASP vado pranešime.
Gundymas pinigais nepadėjo padidinti savanorių skaičiaus
Lietuva teisės aktais yra numačiusi, kad krašto apsaugos sistema turi turėti ne mažiau kaip 6,5 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Tuo tarpu dabar jų yra tik apie 4,5 tūkst. Pulkininkas A.Plieskis pažymi, kad didesni atlyginimai buvo pradėti mokėti siekiant padidinti karių savanorių skaičių. Tačiau tai laukiamų rezultatų nedavė. Savanorių daugėti pradėjo tik KASP kariams patikėjus tarptautinių užduočių vykdymą.
„Lietuvos kariuomenėje iki 1997 metų kariams savanoriams kompensacija už tarnybos metu sugaištą laiką nebuvo visiškai mokama, tačiau vyrai ir moterys kreipdavosi į pajėgas norėdami tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Iki 2006-ųjų kariams savanoriams buvo mokama 75 proc. tarnybinio profesinės karo tarnybos kario atlyginimo dydžio kompensacija. Nežiūrint to, kad kompensacija buvo padidinta iki 100 proc., norinčiųjų tapti kariais savanoriais skaičius nedidėjo. Susidomėjimas kario savanorio tarnyba yra tiesiogiai susijęs su šioms pajėgoms patikėtos užduoties reikšmingumu ir galimybėmis tinkami pasirengti jos vykdymui. KASP kariams patikėjus vykdyti įvairias tarptautines užduotis, situacija pastebimai pagerėjo“, - rašoma plk. A.Plieskio pranešime.
KASP vadas teigia, kad pastarųjų dienų pavyzdys, kai televizijos žurnalistė tik pradedančio tarnauti kario savanorio paklausė apie mažėjantį atlyginimą, o šis atsakė iš viso nesitikėjęs, kad jam bus mokami kokie nors pinigai, rodo, jog toli gražu ne visi kariai savanoriai tarnybą renkasi dėl finansinių paskatų.
„Būtina priminti, kad atlyginimo už tarnybą dydis nebus sumažintas pasirengimui į misiją pašauktų, taip pat tarptautinėse operacijose tarnaujančių ir, prireikus, po misijos reabilitaciją atliekančių karių. Remiantis ilgamete patirtimi galima apibendrinti, kad kariai savanoriai visada buvo labiau suinteresuoti kokybišku koviniu rengimu, todėl ir šį kartą buvo orientuotasi į šį motyvacijos aspektą“, - savo pranešimą baigia KASP vadas plk. A.Plieskis.
