Jauna motina Sandra Smilgiūtė, jos dviejų mėnesių ir dviejų su puse metų mergaitės, taip pat 80-metė neįgali, vežimėlyje sėdinti močiutė Marija Janušauskienė varomi į gatvę.
Trumpa teisine kalba surašytas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas skamba sausai. Ir žiauriai: „iškeldinti su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.“
Bejėgiai varguoliai metami lauk iš neva savavališkai užimtų patalpų, nors M.Janušauskienė čia niekam neužkliūdama gyveno beveik 30 metų, čia mirė jos dukra, gimė, užaugo ir dabar vaikus augina jos 25 metų anūkė S.Smilgiūtė.
Tik iš socialinių pašalpų pragyvenanti šeima tvarkingai mokėjo už elektrą. Daugiau nebuvo už ką: Šančiuose vos ant pamatų besilaikančioje lūšnoje nėra nei dujų, nei vandentiekio.
Iš namų Panemunėje varoma ir keturių asmenų Erikos Dulinskaitės šeima, apkaltinta savavališkai užėmusi butą, nors čia ji gyvena nuo gimimo, yra registruota.
Sandėliuką pavertė butu
Tai – tik dvi iš kelių dešimčių Kaune iškeldinamų šeimų. Jos gali likti be stogo virš galvos dėl praėjusios kadencijos laikais kilusio vajaus išaiškinti socialinį būstą savavališkai užėmusius varguolius, tarp kurių yra nemažai asocialių. Tačiau biurokratijos buldozeris iki šiol traiško likimus žmonių, kurie į savivaliautojų sąrašą pateko arba dėl biurokratinių klaidų, arba dėl savo pačių menkų teisinių žinių.
M.Janušauskienė ir jos dukra Laima Smilgiuvienė (mirė 1997 m.) gavo ankštą kambarėlį Šančiuose, Vilnų gatvėje, dar 1987 metais. Joms buvo prsiskirtos pagalbinės patalpos tame pačiame, jau anuomet beveik avarinės būklės name.
Pagausėjus šeimai, moterys įsikūrė gyventi ir pagalbinėse patalpose, tačiau teisiškai jų neįregistravo. Ilgą laiką šeima niekam nerūpėjo, bet maždaug prieš dvejus metus socialinį būstą Kaune ištiko krizė, tuomet valdininkai sujudo.
Paliko be išeities
Savivaldybė patalpas Vilnų gatvėje, formaliai buvusias sandėliuku, perregistravo kaip gyvenamąsias (tokios jos faktiškai ir yra).
Iš to M.Janušauskienei ir S.Smilgiūtei mažai naudos. Atvirkščiai: jų vargano kampo prireikė savivaldybės Turto departamentui, socialinio būsto spragoms užlipdyti. Savivaldybė kreipėsi į teismą, reikalaudama iškeldinti žilagalvę invalidę ir moterį su dviem mažamečiais vaikais iš savavališkai užimtų patalpų.
Pretekstas: jos nesudariusios būsto nuomos sutarties šiam plotui. Teismas ieškinį patenkino greitai, be įprasto kitų bylų atvejais vilkinimo.
„Niekas mums nesiūlė sudaryti tokios sutarties. Ką mums daryti? Na, mane gal greitai kapai priglaus, tokį butą visi gausime nemokamai. Bet kur dėtis Sandrai su mažylėmis?“ – verkdama kalbėjo M.Janušauskienė.
Iškeldinama šeima net neįtraukta į eilę socialiniam būstui gauti. Galimybės be teismo įteisinti savavališkai įrengtą patalpą įstatymas nenumato, nors į ją kiti savininkai ir nepretenduoja.
Tiesa, valdišką humanizmą valdininkai parodė, primindami, jog pusę metų juos gali priglausti globos įstaiga „Kartų namai“. Kur gyvens vėliau – jų pačių reikalas.
Gynėjai žino mažai
Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Birutė Daugėlienė tvirtino, jog žiaurūs teismo sprendimai iškeldinti šeimas su mažyliais ant rankų dažniausiai sušvelninami, ieškoma būdų joms padėti.
„Iškeldinimo atvejus svarsto komisija prie Kauno miesto administracijos direktoriaus. Devyniais iš dešimties atvejų šeimos su vaikais į gatvę neišvaromos“, – ramino B.Daugėlienė.
S.Smilgiūtei ir jos dukroms yra reali grėsmė pakliūti į nelaimingųjų gretas. B.Daugėlienė pripažino, kad ši šeima ir jos problemos vaikų teisių gynėjams mažai žinomos. Jie nebuvo pakliuvę į akiratį.
Tai dar vienas akibrokštas: vaikų teisių gynėjai puikiai pažįsta asocialias šeimas, bet jiems mažai žinomi sunkiai besiverčiančių, tačiau tvarkingų šeimų rūpesčiai.
Teismo posėdyje, kuriame nutarta išguiti į gatvę mažamečius, VTAS atstovai, kviesti kaip tretieji asmenys, nedalyvavo.
Dokumentuose įsivėlė klaida
Erika Dulinskaitė ir jos trys vaikai valdininkų reikalavimu teismo taip pat paskelbti buto A.Smetonos alėjoje grobikais, nors čia jie registruoti ir gyvena nuo senų laikų. Tik dokumentuose įsivėlė klaida ir E.Dulinskaitė negalėjo laiku pratęsti socialinio būsto nuomos.
Klaidą dokumentuose galima ištaisyti tik teismo keliu, o pinigų bylinėtis E.Dulinskaitė neturi, tad susidaro užburtas ratas be išeities.
Paskutines darbo dienas Kauno savivaldybėje leidžianti, atleidimo lapelį jau gavusi Turto valdymo departamento direktorė Virginija Žuromskaitė mano, kad nebereikia terliotis su savavališkai savivaldybės butuose gyvenančiais žmonėmis. O jeigu jiems atrodo, kad iškeldinami neteisingai, tegul kreipiasi į teismą.
„Jeigu teismas nusprendė iškeldinti, teismo sprendimą vykdyti reikia. Kitaip žmonės įpras išspirti negyvenamo būsto duris ir apsigyventi, kai jiems šaus į galvą. Ir nesvarbu, kiek ilgai jie gyvena savavališkai užimtame bute. Nėra tokio senaties termino ir negali būti“,– tvirtino valdininkė.
Nelegalus versliukas
Smarkią savavališkai užėmusių municipalinius butus nelegalių nuomininkų medžioklę Kauno savivaldybė pradėjo maždaug prieš trejus metus, kai paaiškėjo socialinio būsto srityje tvyranti netvarka. Socialinio būsto eilėje laukia 4 tūkst. 700 pretendentų. Nors butų statoma mažai, tačiau yra ir neužimtų, ir dar įsisuko nelegalus nuomos verslas.
Į užsienį ilgam, net visam laikui išvykę kauniečiai ėmė nuomoti savo socialinius būstus. Paaiškėjo skandalingų faktų, kai viloje prie Viduržemio jūros tvirtai šaknis įleidęs kaunietis savivaldybės sąrašuose figūravo kaip vargšelis, gyvenantis socialiniame bute, kurį iš tiesų buvo išnuomavęs ir užmiršęs. Tokių nelegalių nuomotojų išaiškinama ir dabar, po keletą per mėnesį.
Prašys nekelti ieškinių
Tačiau valdininkai, valydami savo apleistus dirvonus, su piktnaudžiautojais rovė lauk ir žmones, kurie savavališkais socialinio būsto įnamiais tapo dėl nepalankiai susiklosčiusių teisinių aplinkybių.
Iš namų vejamiems varguoliams nušvito nedidelė viltis: biurokratijos su žmogišku veidu įvaizdį puoselėjanti naujoji Kauno valdžia mestelėjo gelbėjimosi ratą.
Šį pirmadienį savivaldybė išsiuntė prašymą antstoliams atidėti M.Janušauskienės ir S.Smilgiūtės iškeldinimą dviems mėnesiams. Pusę metų galės atsikvėpti ir į būsimųjų benamių sąrašą patekusi E.Dulinskaitės šeima.
Vicemeras Stanislovas Buškevičius teigė prašysiąs savivaldybės teisininkų neskubėti kelti ieškinių socialiniame būste nelegaliai gyvenančioms šeimos, auginančioms mažus vaikus. Anot vicemero, kiekvienas atvejis turi būti įvertintas indvidualiai.
Pati surado butą
Socialinė įtampa Kaune savaime gimdo benamių ir savivaliautojų gretas. Ties katastrofos riba atsidūrė trijų mažamečių vaikų motina Edita Mikulionienė: septynių asmenų šeima glaudžiasi 30 kvadratų kambarėlyje. E.Mikulionienės dieveris, psichinis ligonis, grasino išprievartauti jos mažametę dukrą.
Nesulaukusi eilės socialiniam būstui gauti, moteris pati rado neužimtą savivaldybei priklausantį kambarį, tinkamą gyventi.
„Jeigu valdininkai man jo neskirs legaliai, neturėsiu kitos išeities, kaip ten įsikurti savavališkai. Žinoma, po to mane išmes į gatvę teismų pagalba“, – svarstė nevilties į kampą užspiesta moteris.
Biurokratų buldozerio aukos
Artūras Orlauskas, Kauno miesto tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkas:
„Aš žinau Vilnų gatvės gyventojų M.Janušauskienės ir S.Smilgiūtės bėdas, klausimą svarstėme kabinete, meras Rimantas Mikaitis pritarė sprendimui, kad reikia gelbėti šeimą, negalima išvaryti mažų vaikų į gatvę.
Problema užgimė praėjusios kadencijos laikais, kai paaiškėjo, kad yra daug nelegaliai socialinį būstą užėmusių žmonių. Tačiau Turto skyrius neatsižvelgė į individualius atvejus, vijo lauk visus urmu, veikė buldozerio principu.
Paveldėjome labai daug socialinio būsto problemų. Paaiškėjo, kad bankrutavusios savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administravimo išlaidos išaugo iki milijono. Šiai įmonei priklausė bendrabučiai, kuriuos ketinta parduoti kartu su žmonėmis. Laimė, pavyko šios nesąmonės išvengti.“
