Vien per 2010 metų sausį Kauno apskrityje užregistruotas 201 virusinių žarnyno infekcijų atvejis, kai 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu – 152. Šiemet sausio mėnesį Kauno apskrityje užregistruoti 5 šeimyniniai virusinių žarnyno infekcijų protrūkiai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu tik 1 ūmios virusinės žarnyno infekcinės ligos protrūkis. Didesnė rizika virusinėms žarnyno infekcijoms atsirasti ir plisti yra vaikų mokymo ugdymo įstaigose, ypač ikimokyklinėse, kai kolektyvą lanko sergantis vaikas.
Per 2010 m. sausį Kauno apskrityje užregistruotas 201 virusinių žarnyno infekcijų atvejis, kai 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu – 152.
Medikai perspėja, kad virusų sukeltas viduriavimas yra gana pavojingas sveikatai ir vienodai vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Dažniausiai virusinius skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimus sukelia roto ar noro virusai. Virusinės žarnyno infekcijos yra užkrečiamos. Infekcijos šaltinis yra sergantis ar besimptomis viruso nešiotojas (suaugęs žmogus ar vaikas).
Plinta skirtingai
Virusas plinta šiais būdais: fekaliniu ir oraliniu. Pavyzdžiui, per išmatomis suterštas rankas. Dažniausiai taip roto virusu užsikrečia kūdikiai ir maži vaikai, kišdami į burną nešvarius pirštus (namuose, lopšeliuose-darželiuose ir kt.); per užterštą maistą ir vandenį. Šis užsikrėtimo būdas dažniausiai sąlygoja protrūkius (ypač norovirusinio gastroenterito).
Roto virusine infekcija dažniausiai serga vaikai nuo pusės iki 2 metų. Užsikrečiama nuo sergančiojo ar viruso nešiotojo, dažniausiai per burną, tai yra per neplautą maistą, nešvarų vandenį ir rankas.
Noro virusas simptomais panašus į roto virusą, tačiau persergama daug lengviau. Šiuo virusu užsikrečiama per nešvarias rankas, maistą, žaislus ar kitus daiktus. Nustatyta, kad daugiausia užsikrečiama nuo noro virusu užkrėsto maisto, paskui virusas gali plisti žmogui nuo žmogaus. Didžiajai daliai žmonių užsikrėtus noro virusu, jokių ligos simptomų gali ir nebūti, tad tokie žmonės yra pavojingi aplinkiniams, nes šį virusą gali perduoti. Persirgus noro virusu įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas. Juo dažniau serga paaugliai ir suaugusieji. Šie susirgimai pavojingi tuo, kad sukelia karščiavimą, gausų viduriavimą ir vėmimą, todėl žmogus netenka daug skysčių ir vystosi dehidratacija. Roto ir noro virusų sukeltos ligos simptomai iš pradžių panašūs į gripo.
Veiksmingiausia apsaugos nuo roto viruso priemonė – skiepai. Skiepijami tik vaikai, t. y. kūdikiai iki 6 mėnesių, o tai turėtų žinoti tėvai, nes tik ką gimus naujagimiui rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar pediatru. Skiepai nuo roto viruso Lietuvoje yra mokami.
Kaip apsisaugoti?
Siekiant išvengti virusinių žarnyno infekcijų Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Stragienė pataria: laikytis asmens ir rankų higienos. Rankas pakanka kruopščiai ir dažnai plauti muilu ir vandeniu: prieš valgį, ruošiant valgį, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, po kontakto su gyvūnais, keičiant kūdikiui sauskelnes, slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt. atvejais.
Taip pat reikėtų užtikrinti tinkamą vandens ir maisto apsaugą. Gerti, maistui ruošti naudoti tik švarų vandenį. Tinkamai šiluma apdoroti maistą, o ruošiant patiekalus iš žalių maisto produktų būtina išvengti kryžminės taršos. Kruopščiai plauti daržoves, vaisius, uogas, maistui ruošti naudojamą inventorių bei gaminimo vietos paviršius.
Be abejonės, būtina laikytis visapusiškos asmens higienos tiek ligoniui, tiek jį slaugančiam asmeniui: pagal galimybes ligonį kuo labiau izoliuoti nuo kitų žmonių, jo kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, rekomenduojama naudoti chloro turinčias dezinfekcines medžiagas, ligoniui ir slaugančiam asmeniui dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu; ligonis turėtų naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis, rankšluosčiais. Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno ligos požymius nesigydyti patiems, o nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
