Dar sausio pabaigoje Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas ir apie tai iškilmingai paskelbtas antrąją Velykų dieną.
„Popiežiaus Pranciškaus suteiktomis ypatingomis galiomis parapinei mūsų Viešpaties prisikėlimo bažnyčiai, esančiai Kaune, kur šventoji liaudis švenčia Kristaus prisikėlimą, mielai suteekia mažosios bazilikos garbę, su visomis teisėmis ir liturginėmis privilegijomis“, – sako Kauno arkivyskupijos kancleris Adolfas Grušas.
Šia istorine Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai diena vainikuojamas visus metus švęstas dvigubas bažnyčios jubiliejus. Minėtas ne tik bažnyčios detikavimo 10-metis, bet ir kertinio akmens palaiminimas dar 1934-aisiais. Tačiau sumanymas Žaliajame kalne pastatyti bažnyčią kaip Lietuvos nepriklausomybės paminklą ilgai liko neįgyvendintas. Didžiulio užmojo statybos darbus nutraukė sovietų okupacija, o po karo nebaigta statyti bažnyčia rekonstruota į radijo gamyklą.
Prasidėjus Atgimimui iniciatyvą atstatyti simbolinės reikšmės šventovę stabdė ekonominiai sunkumai, ir tik 1997 m. dar pastoliais apramstytoje šventovėje aukotos pirmosios Mišios.
„Šiandien šis pastatas vėl iš naujo šviečia kaip jūsų atgimimo laisvėje ženklas. Jis – ryškus šviesos žiburys, kuris yra prisikėlusio Kristaus šviesa, tiesa ir gyvenimas“, – teigia arkivyskupas, apaštalinis nuncijus Lietuvoje dr. Pedro Lopezas Quintanas.
Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus tvirtinimu, ši diena buvo ilgai laukta. Tai antroji bazilika Kaune. Pirmajai – Kauno Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedrai – aukščiausias bažnyčios titulas suteiktas 1921-aisiais.
„Nuo šiol Lietuvoje bus septynios bazilikos. Visos jos, kaip ir dauguma pasaulyje, – mažosios. Tačiau žodis „mažoji“ paprastai nepridedamas, nes „didžiųjų“ bazilikų yra tik keturios. Visos jos – Romoje. Mažųjų bazilikų daugiausia Italijoje – 550, Lenkijoje – 130.
