Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno medicinos universiteto klinikų angiochirurgai atliko sudėtingą ir retą kraujagyslių operaciją

Ligoninė
Gedimino Savickio/BFL nuotr. / Ligoninė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą aortos operaciją pacientui, keletą metų kentėjusiam skausmus dėl prastos kojų kraujotakos bei sintetinio kraujagyslių protezo infekcijos susidariusios pūlingos fistulės.

Pasak operaciją atlikusio KMUK kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo dr. Lino Veličkos, pacientas buvo operuotas dėl supūliavusio aortos sintetinio kraujagyslių protezo. Aortos protezas įsiuvamas tada, kai pagrindinė žmogaus kraujagyslė-aorta užsikemša arba išsiplečia – tuomet susiformuoja aneurizma. Protezo viršutinis galas siuvamas prie aortos pilve, o apatiniai galai prisiuvami abipus kirkšnyse prie arterijų. Tuomet protezu kraujas iš aortos teka į kojas.

Tačiau maždaug 3 – 6 proc. pacientų po tokių operacijų išsivysto komplikacija – sintetinio kraujagyslių protezo infekcija. Jei pacientas serga diabetu, šios komplikacijos tikimybė 10 proc. Minėtam pacientui aortos protezo infekcija ir kraujotakos nepakankamumas neleido gyventi pilnavertiško gyvenimo: jį vargino skausmai kojose, pūliuojančios kirkšnies žaizdos, kurias buvo būtina kasdien perrišinėti. Anksčiau pūliuojančio protezo problema buvo sprendžiama taikant paliatyviąsias operacijas, tačiau nepilnai pašalinus kraujagyslių protezą dažnai infekcija kartojasi, o atliekant ekstraanatomines jungtis sutrumpėja karaujagyslinių protezų veikimo laikas.

Viena iš ankstesnių taikomų taktikų buvo protezo pašalinimas ir galūnės amputacija, tačiau ligonių mirtingumas tokiais atvejais siekdavo iki 50 proc.

KMUK chirurgų operuotam vyriškiui buvo pritaikyta sudėtinga, dviejų etapų operacija.

„Mes turėjome dvi užduotis: pašalinti infekcijos priežastį ir atstatyti žmogui normalią kraujotaką. Jeigu bandytume tai daryti su kitomis sintetinėmis kraujagyslėmis, rizikuotume perkelti infekciją iš infekuoto lauko. Šiuo atveju liko vienintelė išeitis – naudoti to paties žmogaus kraujagysles. Taigi, išėmėme dvi giliąsias šlaunines venas. Įprastai šuntavimui naudojame paviršines venas (didžiąją arba mažąją paodžio venas), tačiau šiuo atveju jos būtų buvusios per siauros,“ – pasakojo dr. L.Velička.

Šlaunies vena 2-3 kartus platesnė už didžiąją paodžio veną. Minėtos operacijos metu iš paciento buvo išimta po 35 cm giliosios venos iš kiekvienos šlaunies, iš jų suformuotas trišakis aortos „protezas“. Išvalius aortos spindį nuo aterosklerotinių plokštelių ir trombų, vietoj jos įsiūta „nauja aorta“ iš šlauninių venų, po to išimta infekuota dirbtinė kraujagyslė

Pasak mediko, 7 val. užtrukusi operacija puikiai pavyko: paciento kraujotaka visiškai atsistatė, žaizdos užgijo, jis gali vaikščioti be skausmų kojose. Po 12 parų pacientas iš stacionaro išvyko į reabilitacijos ligoninę.

Tokia kompleksinė operacija Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą. Dr. L.Veličkos teigimu, net ir pasaulyje ji atliekama ne visuose centruose. Panašios operacijos, kokia buvo atlikta KMUK, gali prireikti 1-3 pacientams per metus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min