Dėl to sutarta trečiadienį Aplinkos ministerijoje, kur buvo susirinkę jai pavaldžių institucijų, taip pat Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos atstovai.
Žemėlapiuose bus nustatytos teritorijos, kurios gali būti užlietos potvynių, galinčių pasikartoti kas dešimtmetį, šimtmetį ir tūkstantmetį, ir įvertinta jų potenciali žala žmonėms, turtui bei aplinkai.
Anot specialistų, padėtį apsunkina tai, kad tokiems žemėlapiams parengti reikia labai tikslių potvynio vagos reljefo, hidrologinių ir geomorfologinių duomenų, kurie iki šiol nebuvo rinkti.
Taip pat nutarta, kad būtina parengti strategiją potvynių rizikai mažinti.
Kaip numato Vyriausybės 2009 metais patvirtintas Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita turi būti parengti ir patvirtinta iki šių metų gruodžio 22 dienos, potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai – iki 2013 metų gruodžio 22 dienos, o potvynių rizikos valdymo planai – iki 2015 metų gruodžio 22 dienos.
Paprastai Lietuvoje potvynio vanduo užlieja teritorijas Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse, tačiau pastaraisiais metais nuo įvairių potvynių kenčia ir Kauno, Jonavos rajonų, Klaipėdos, Vilniaus gyventojai.
