Klaipėda purtosi biudžeto projekto

Panašioje situacijoje atsidūrė ne tik uostamiesčio, bet ir kitos šalies savivaldybės.

Dar praėjusią savaitę Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba nutarė nepritarti 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos departamento direktorė Aldona Špučienė, Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet į valstybės biudžetą surinks 10,8 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčių nei šiemet. Tuo tarpu Klaipėdai numatytos dar geresnės prognozės – šių mokesčių surinks 15 proc. daugiau nei 2010 metais. Spėjimai grindžiami tuo, kad šiemet į uostamiesčio biudžetą pinigų surenkama daugiau, nei buvo numatyta planuose.

Paaiškėjo, kad kitais metais Klaipėdai į valstybės biudžetą teks atiduoti 14 mln. Lt, surinktų iš gyventojų pajamų mokesčio.

„Tos savivaldybės, kurios nesurenka planuoto gyventojų pajamų mokesčio, gyvena kitų savivaldybių sąskaita – tų, kurios surenka ar viršija planą“, – sakė A.Špučienė.

Dėl to planuojamas kitų metų Klaipėdos biudžetas bus toks pat, kaip ir šiemetinis – daugiau nei 351 mln. Lt, kadangi numatyta iš gyventojų pajamų mokesčių valstybei atiduoti apie 14 mln. Lt. Gyventojų pajamų mokestis yra vienas pagrindinių šaltinių formuojant miesto biudžetą.

Nenori dar vieno krepšelio

Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba nepritaria ir centrinės valdžios projektui, kuriame numatoma įvesti ikimokyklinio ugdymo krepšelį. „Dar vieno ugdymo krepšelio įvedimui priešinasi dauguma savivaldybių. Tikslas yra gražus – norima užtikrinti, kad darželiuose netrūktų vietų. Tačiau ši problema aktualiausia Vilniui, nes ten yra laisvų vietų stygius“, – dėstė A.Špučienė.

Iki šiol savivaldybės pačios finansuoja ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Dabar siūloma, kad dalis pinigų būtų skiriama iš valstybės biudžeto. Tačiau, anot A.Špučienės, tai nėra naudinga Klaipėdai, nes tą krepšelį norima įteisinti vien dėl kelių savivaldybių problemų. Tuo tarpu uostamiestyje yra apie 300 laisvų vietų darželiuose.

Apie 35 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų krepšelio finansuojant valstybei sumažėtų savarankiškoms funkcijos vykdyti skirtų pinigų dalis ir savivaldybių biudžetuose.

A.Špučienės tvirtinimu, dėl to sumažėtų galimybės savivaldybei skolintis pinigų.

Naujo krepšelio įvedimas apsunkintų ir savivaldybių darbą, kadangi reikės vesti dvigubą buhalteriją dėl skirtingų ikimokyklinio ugdymo finansavimo šaltinių: specialiosios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto lėšų.

Ar pakeitimai vis tik bus įvesti, paaiškės artimiausioje ateityje, po biudžeto projekto svarstymo Seimo komitetuose.