Šiemet į Klaipėdą atplaikė 45 kruiziniai laivai, kitąmet planuoja atplaukti 34. Kaip pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė, įtakoti 2011-ųjų sezoną nebūtų galimybės, nes jis jau seniai patvirtintas. Lapkritį jau bus dėliojamas kruizinės laivybos 2012-ųjų sezonas.
Ispanai atsižadėjo Klaipėdos
Šį sezoną 9 kartus Klaipėdoje viešėjusio ispanų laivo „Empress“ atstovai pranešė, kad daugiau atplaukti į Lietuvą jie neketina. Vietoje to jie pasirinko Varnemiundę Vokietijoje.
Šiuo laivu į Klaipėdą atplaukę keleiviai buvo nukentėję nuo vietos benamių. Po senamiestį vaikščioję ispanai buvo apvogti ir sumušti.
Bus bandoma išsiaiškinti, kokios priežastys nulėmė lainerio šeimininkų sprendimą.
Skaičiuojama, kad šiemet iš kruizinių laivų uostui pavyko pririnkti apie 1,4 mln. Lt. rinkliavų. Pernai sezonas buvo dosnesnis ir surinkta suma siekė 1,8 mln. Lt.
Šiemet tarptautinių kruizinės laivybos parodų dalyvavimui Klaipėda skyrė apie 81 tūkst. Lt. Kitąmet taip pat ketinama aktyvai dalyvauti parodose ir šitaip pritraukti naujų laivų į uostą.
Skaičiuojama, kad viename uoste kruizinio laivo keleivis išleidžia vidutiniškai 61 eurą. Apie dvidešimt procentų šios sumos atitenka uostui kaip rinkliava. Visa kita išleidžiama parduotuvėlėse, kavinėse, jomarke, pramogaujant. Paskaičiuota, kad šiais metais kruiziniais laivais plaukiojantys žmonės Klaipėdoje išleido apie 8,7 mln. Lt.
Todėl, pasak turizmo kompanijos „Klaipėdos Mėja“ direktorės Liudovikos Pakalkaitės, reikia visoms institucijoms susitelkti, kad kruiziniai laivai neaplenktų Lietuvos krantų.
Išleidžia milijardus
Prieš mėnesį Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo akcentuota, kad kruizinė laivyba – tartsi žąsis dedanti auksinius kiaušinius. Todėl uostamiesčiai turi daryti viską, kad pritrauktų kuo daugiau lainerių.
Skaičiuojama, kad šiais metais į kruizines keliones išsiruošė apie 4,8 mln. europiečių ir išleido apie 1,3 mlrd. eurų.
Uostų rinkliavų dydžiais Baltijos jūros regionas vis dar išliekia brangiausiu. Kruizinių laivų šeimininkai į tai atkreipė dėmesį. Vienam laivui įplaukti į uostą Baltijos regione siekia maždaug 37 tūkst. eurų. Viduržemio jūroje šis mokestis siekia 14 tūkst., Karibų salose – 16 tūkst. eurų. „Jiems laivyba Baltijos jūroje darosi per brangi“, - pažymėjo L.Pakalkaitė. Tokias kainas galėjo įtakoti tai, kad sezonas šioje klimato juostoje – kur kas trumpesnis.
Kruizinių laivų šeimininkai išsakė poziciją, kad kruize svečiams sukuriama išskirtinė aplinka, todėl ir visa kas yra uoste turi atitikti precizišką laivo tvarką ir kokybę. Klaipėda vis dar stokoja tvarkos ir atvykelius pasitinka išverstomis tvoromis, konteineriais ir neaiškiomis nuorodomis į miestą.
Ekologija – neekonomiška
Po kelerių metų kruiziniai laivybai Baltijoje gali būti suduotas dar vienas smūgis. 2013-2015 metais ketinama pasiekti, kad jūroje galėtų plaukioti laivai, kurių išmetamuosiuose teršaluose siera siektų tik 0,1 proc. Toks rodiklis esą nepasiekiamas kai kuriems kruiziniams ir krovininiams laivams. Jau dabar deramasi, kad šis rodiklis būtų padidintas iki 0,5 proc. „Tai stipriai suduotų mums per pakinklius“, - teigė E.Gentvilas.
1,5 proc. tiek procentų europiečių kasmet išvyksta į kruizines keliones. JAV tokios kelionės kur kas populiaresnės. 3 proc. amerikiečių atostogauja keliaudami kruizais.
