Uosto direkcija daugelį metų vykdo gilinimo darbus uosto akvatorijoje Kuršių mariose ir įplaukos kanale. Darbų metu į paviršių iškeliama daug akmenų, kurių skersmuo yra nuo 0,8 m iki 2 m. Šie akmenys numeruojami ir sandėliuojami pakrantėje Smiltynėje.
Iškelti akmenys nėra eiliniai Lietuvos akmenys. Daugelį metų pragulėję uosto dugne, jie nepatyrė atmosferos, augmenijos ar žmogaus veiklos poveikio. Dalis akmenų gali būti paveikti vandens. Todėl Uosto direkcijos iš marių dugno iškelti akmenys gali turėti mokslinę-pažintinę vertę.
Taip pat iškelti iš dugno akmenys svarbūs ir emociniu-psichologiniu požiūriu. Tai ne lauko rieduliai, o akmenys, liudijantys uosto plėtrą bei istoriją. Uosto direkcijos vadovybė atsakingai žiūri į tolesnį šių akmenų likimą. Jų panaudojimas statyboms, grindiniams, antkapiams ir pan. būtų banalus, beprasmis ar net nusikalstamas.
Kaip teigia specialistai, šie akmenys turi būti prieinami visuomenei kaip ekspozicija. Taip pat galėtų tapti ir Lietuvos geologų ar geomorfologų tyrimo objektu. Todėl verta juos išsaugoti ir eksponuoti kaip dirbtinai sukurtą kraštovaizdį, o galbūt galima rasti būdų, kaip juos pateikti pseudonatūralioje aplinkoje, imituojant Kuršių marių dugną. Taip pat neatmetama galimybė, kad šie akmenys būtų išdėstyti kaip ekologinio-pažintinio tako elementai ar būtų panaudoti tvirtinant marių ar jūros krantus.
Bet kuriuo atveju akmenys turėtų būti eksponuojami Klaipėdos miesto savivaldybės ribose. Klaipėdos uostas geografiškai išsidėstęs miesto ribose, tad akmenų išvežimas į kitą savivaldybę būtų skriauda Klaipėdos miestui.
Uosto direkcija planuoja padovanoti šiuos akmenis steigiamai ekspozicijai, neatsižvelgdama į tai, kad už jų iškėlimą sumokėta daug milijonų litų. Uosto direkcija sutiktų tapti ir ekspozicijos savininke, jei taip būtų nuspręsta diskusijų metu.
Teigiama, kad svarbiausia problema šiuo metu – rasti tinkamą, visuomenei prieinamą kelių hektarų plotą, kuriame būtų galima įrengti marių dugno akmenų ekspoziciją – „Akmenų parką“.
