Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdoje lankysis garsusis misionierius

Svečiai iš Ruandos lankysis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.
Bažnyčios nuotr. / Svečiai iš Ruandos lankysis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje trečiadienį lankysis garsusi kunigas, misionierius Hermanas Šulcas su grupele afrikiečių iš Ruandos.

Kunigas papasakos apie savo misiją, skambės afrikietiškos giesmės. Visi bus kviečiami bendrai maldai.

H.Šulcas gimė Klaipėdos voekiečio liuterono ir katalikės žemaitės šeimoje. Artėjant Antrajam pasaulinio karo frontui ir šeimai traukiantis nuo artėjančios Raudonosios armijos, žuvo tėvas. Našlė mama apsigyveno Liuneburge, kur tebegyvena Hermano brolis.

Būsimasis misionierius lankė Vasario 16-osios gimnaziją Hiutenfelde, kuri buvo išlaikoma rėmėjų lėšomis. Baigė pedagogikos ir filosofijos sutidijas „Instituto Salesiano Feglizzo“. 1968 m. įšventintas į kunigus.

Nuo 1978 m. misionieriauja Ruandoje, Musha kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės Kigalio.

Pramokęs vietos kalbos ir pradėjęs misionierišką veiklą, dažnai imdavosi ir mediko pareigų, nes krašte medicina nepakankamai išplėtota. Netrukus lietuvių kilmės kunigas tapo populiarus apylinkėje.

Įsteigė Jaunimo sodybą ir mokyklą, į kurią vaikai iš tolimesnių kaimų pėsti vaikščiojo net iki 20 km. Jaunimo sodyboje mokė vaikus gyvenimo įgūdžių bei amatų.

Joje savo reikmėms auginami gyvuliai, daržovės. Berniukai mokėsi dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amatų, mergaitės – siūti, keramikos darbų. Kad išmokytų vaikus žemės ūkio darbų, kunigas į Afriką buvo pasikvietęs savo motiną Elzę, kuri mokė sodininkystės, auginti paukščius. Vienu metu sodyboje gyveno iki 700 našlaičių. Gabesnieji siekė mokslų aukštesnėse mokyklose.

Prieš mirtį misionieriaus motina grįžo į gimtinę, palaidota Kartenos kapinėse.

1994 m. prasidėjus Ruandos genocidui per 100 dienų Ruandoje buvo išžudyta iki milijono gyventojų. Buvo išžudyta ir didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. Iš visos sodybos gyvi liko tik 12 vaikų. Surinkęs padėjėjus atstatė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai buvo išžudyti per genčių tarpusavio karus ar mirę iš bado. Sodyboje nuolat gyvena apie 200 našlaičių.

Motinai atsiėmus 60 ha gimtinės žemės Kėkštuose, įsteigė Jaunimo sodybą Kalotės sąvartyno vaikams. Į ją savaitgaliais suvažiuoja vaikai ir iš asocialių šeimų.

2008-aisiais misionieriui įteikta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.

Mišios su svečiais iš Ruandos Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje trečiadienį prasidės 18 val.

Komentarai
Temos Kyšis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min