Gruodžio 15-ąją, trečiadienį, 18.30 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) žiūrovų lauks garsaus prancūzų dramaturgo, šiuolaikinės komedijos metro Eriko Emanuelio Šmito (Eric Emmanuel Schmitt) sąmoju bei elegancija žaižaruojanti pjesė „Paleistuvis“. E.E. Šmitas pasaulyje žinomas kaip neprilygstamas šmaikščių dialogų kūrėjas, pjesę režisavo komedijų meistras režisierius Povilas Gaidys. Prie šio puikaus dueto belieka paminėti ir kitą duetą – pagrindinius vaidmenis vaidinančius aktorius Vytautą Anužį ir Nelę Savičenko. Kaip medžiotojai pasakytų – dvigubas dupletas...
Literatūros, dramaturgijos ir kino pasaulyje, ko gero, nėra kito tokio universalaus ir tokio populiaraus kūrėjo kaip šių laikų prancūzų rašytojas, dramaturgas, kino scenaristas Erikas Emanuelis Šmitas. Į daugelį pasaulio kalbų verčiami jo kūriniai vos tik pasirodę iškart išperkami, spektakliai pagal jo pjeses nuolat kuriami įvairiausių šalių scenose.
Pagal jo scenarijus sukurti filmai su prancūzų kino žvaigždėmis sulaukia tokios pat sėkmės kaip ir visa, ką sukuria šis autorius. Tad nenuostabu, kad prancūzų pasididžiavimas ir pažiba E. E. Šmitas yra daugybės literatūrinių, teatrinių premijų laureatas, už savo kūrybą apdovanotas prestižine Prancūzų akademijos teatro premija.
E. E. Šmitas – netikėtų siužeto posūkių, šmaikščių dialogų meistras. Jo herojai – skirtingų epochų meno, mokslo įžymybės. Pjesės “Paleistuvis” pagrindinis veikėjas – filosofas, rašytojas, laisvamanis Deni Didro (Denis Diderot). Tai ne biografinė pjesė. Pasitelkęs vieną įdomiausių švietimo epochos įžymybių, Šmitas išaukština aštrų protą, minties laisvę, sugebėjimą išsivaduoti iš dogmatiško požiūrio į pasaulį, gyventi taip kaip trokšta prigimtis. Autorius šią savo pjesę vadina pačia linksmiausia, parašyta pavasarį, alsuojančia atgimimu, kupina gyvenimo džiaugsmo. Spektaklis traukia žiūrovus ne vien pikantiškomis scenomis, bet visų pirma virtuoziška aktorių vaidyba (aktorė Nelė Savičenko už vaidmenį šiame spektaklyje pelnė „Auksinį scenos kryžių”).
Gruodžio 18 d., penktadienį, 18.00 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos dramos teatras rodys vieną populiariausių pastarųjų metų savo spektaklių – P.Gladilino komediją „Iš miglos išniro angelas“ (rež. R. Rimeikis).
Piotras Gladilinas (g. 1962) – puikiai žinoma figūra Rusijos teatriniame pasaulyje. Ir ne tik teatriniame – Piotras Gladilinas ne tik dramaturgas, kino bei teatro režisierius, bet ir dailininkas grafikas, fotografas, prozininkas, poetas... Jo romanus leidžia viena žinomiausių Rusijoje leidykla „Vagrius“ – ta pati, kuri leidžia kultinius Rusijos šiuolaikinius autorius Viktorą Peleviną, Vladimirą Makaniną, Liudmilą Petruševskają. Jo pjeses stato garsiausi Rusijos režisieriai solidžiausiuose teatruose, o spektakliuose bei filmuose vaidina tokios žvaigždės kaip Levas Durovas, Galina Polskich, Olga Arosejeva.
Kuo sugeba patraukti publiką Piotras Gladilinas? Visų pirma – retu gebėjimu sujungti į vieną visumą tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesujungiama: aukštąją kultūrą ir gatvės leksiką, realybę ir sapną, biblinius motyvus ir buitines scenas, banalybę su metafizika, naivumą su išmintimi... Jo pjesių herojai gyvena keistame efemeriškame pasaulyje, kur nieko nėra grynu pavidalu – viskas čia keistai susikryžminę tarsi kokiame garsiojo genetiko Mičiurino išvestame hibride, fantazija ir tikrovė kuo lengviausiai peršoka viena į kitą, persipina ir papildo viena kitą netikėtais proregiais.
Piotro Gladilino komedija „Iš miglos išniro angelas“ originalo kalba vadinasi „ Vyšel angel iz tumana“ – tai citata iš tokios mažumėlę kriminalinės rusiškos vaikų skaičiuotės. Ne šiaip sau: nors visi personažai čia suaugę ir solidūs žmonės, jų infantilumas tiesiog trykšte trykšta. Vaikiški ginčai, vaikiški pykčiai, nuvedantys į visai nevaikiškus konfliktus – kuriuos spręsti imasi pati vyriausioji, mama. Ne veltui japonai sako, jog nėra pasaulyje gudresnio sutvėrimo už seną moteriškę... Jekaterina Kondratjevna, neapsikęsdama sūnų (jaunylis – pasipūtęs oligarchas, vyresnėlis – ne mažiau ambicingas mokslininkas) rietenų, sugalvoja būdą, kaip šiuos brandaus amžiaus sulaukusius vaikiščius atvesti į protą ir išmokyti vienas kitą mylėti to nesidrovint.
Vienas spalvingiausių pjesės herojų – angelas. Sprendžiant pagal vardą, gal net patsai arkangelas Gabrielius. Tiesą sakant, Gabrielius įtartinai nuodėmingas ir apšiuręs angelas, kalbantis keistu Jerofejevo prozos personažų šnektos ir Senojo testamento citatų mišiniu. Nors kas čia žino, kaip iš tiesų atrodo normalus statistinis angelas... Gal ir neklydo kadaise R.M. Rilkė, rašydamas – „baisūs visi angelai“. Tačiau Gladilinas tuo ir įdomus, jog sugeba paversti bet kokią tikrovę fantazija, o bet kokią, net ir pačią neįtikinamiausią fantaziją – tikrove...
Spektaklis „Iš miglos išniro angelas“ – šviesus ir paprastas, verčiantis kvatoti ir kartu susimąstyti, tarsi specialiai sukurtas Kalėdų laukimo metui. Tai spektaklis apie mūsų laikmetį, apie mūsų gyvenimą ir apie mus pačius – tikriausiai tai ir yra jo neabejotino populiarumo priežastis.
