Užsienio reikalų ministerijai ketinant perimti šių klausimų kuravimą ir įgyvendinti strategiją „Globali Lietuva“, Ekonominės migracijos reikalų komisija skundžiasi, kad per krizę sumažėjo skirtų europinių pinigų ir daugiausiai liko tik su lėšomis, kurias galėjo pasiūlyti valstybės biudžetas.
Komisijos ataskaitoje, kurią kitą trečiadienį svarstys Vyriausybė, negailima ir nedraugiškų žodžių dirbti į užsienį išvykusiems Lietuvos piliečiams.
„Pastebėta, kad respondentų teigimas, kad trūksta informacijos ir kad to pasekmė yra negrįžimas į tėvynę, naudojamas kaip pretekstas pateisinant savo negrįžimą. Pažymėta, kad paprastai dauguma respondentų turi iš anksto susiformavę neigiamas nuostatas dėl valstybės veiksmų skatinant reemigraciją“, – teigiama komisijos ataskaitoje.
Joje atskleidžiama, kad apie tai, jog nevertėtų emigrantams siųsti žinios apie tai, kad Lietuvos ekonominė situacija gerėja ir joje trūksta darbo jėgos, komisija kalbėjo jau įsisiūbavus ekonominei ir finansų krizei – pernai kovo pradžioje.
„Komisijos nariai iškėlė mintį, kad pasikeitus ekonominėms aplinkybėms būtų tikslinga iš viso neakcentuoti ekonominio aspekto, tačiau pabrėžta, kad reikia ir toliau siųsti „žinią“ išvykusiems tautiečiams, jog jie yra reikalingi Lietuvai ir kad valstybė palaiko jų norą grįžti“, – rašoma ataskaitoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei patvirtino, kad pastabų dėl Ekonominės migracijos reikalų komisijos ataskaitos neturi.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas patikino, kad ši verslo organizacija liks Vyriausybės partnere ekonominėje ir socialinėje plėtroje.
„Yra taip, kaip yra, viskas apvalu, popieriniame pavidale efektyvumas nematuojamas konkrečiais rezultatais. Tuo tarpu bėgimas iš Lietuvos akivaizdus. Gaila, kad drastiškai ir efektyviausiai dirba „firmos“ ir „firmelės“, eksportuojančios į užsienio valstybes jaunimą dirbti prostitutėmis, atiduodant į kriminalo „globą“ arba „bomžavimui“, neradus galimybių įsidarbinti“, – rašoma M.Aleliūno rašte.
Pramonininkų atstovo teigimu, ateityje svarbiausias būdas užtikrinti realius veiksmus, skatinant ekonomikos ir verslo plėtrą, yra susitvarkyti su pastarųjų penkerių metų valstybės valdymo krizės pasekmėmis.
„Tai priklauso ne nuo Ekonominės migracijos reikalų komisijos abstrakčios veiklos, o nuo nedelsiant būtinų ir realių Vyriausybės ir Seimo veiksmų, tarp jų skatinančių smulkaus verslo plėtrą“, – teigė M.Aleliūnas.
Ekonominės migracijos reikalų komisija buvo įkurta 2007–aisiais.
