Tai numatantį Seimo protokolinio nutarimo projektą antradienį užregistravo valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime nariai Audronius Ažubalis ir Mantas Adomėnas.
Pasak A.Ažubalio, Valdovų rūmų atkūrimas buvo ir tebėra didžiausias kultūros srities investicinis projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje – jų pastatymui, eksponatų įgijimui ir administravimui jau yra sunaudota 176 milijonai litų.
„Lėšas nukreipus Valdovų rūmų statybai, sustojo investicijos į naujus kultūros infrastruktūros objektus, nebuvo restauruojami nykstantys autentiški Lietuvos architektūrinio paveldo objektai, todėl itin svarbu, kad Valdovų rūmų atkūrimui skirtosios lėšos būtų deramai, skaidriai ir tikslingai panaudotos“, – TS-LKD frakcijos išplatintame pranešime cituojamas A.Ažubalis.
Jei Seimas šiam nutarimui pritars, Seimas kreipsis į Valstybės Kontrolę prašydamas atlikti Valdovų rūmų statybos, įstaigos veiklos ir eksponatų įsigijimo finansinį auditą.
Ministrų kabinetas, kuriame daugumą sudaro konservatoriai, 2009 metų biudžete iš pradžių siūlė į Valdovų rūmų statybas kitąmet investuoti 50,6 mln. litų, o jų administravimui ir personalo algoms skirti dar 12,8 mln. litų. Konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pridėjo 18 mln litų daugiau, nei buvo numatęs socialdemokratų Ministrų kabinetas.
Patikslintame biudžete, kuriam šią savaitę pritarė Seimas, finansavimas Valdovų rūmams sumažintas 4 mln. litų – Investicijų programoje vietoj anksčiau planuotų 50,6 mln. litų skirta per 44 mln. litų.
Valdovų rūmus planuojama baigti 2009 metų liepą. Jų atidarymas skelbiamas vienu pagrindinių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo akcentu.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
