K.Prunskienės ryšiai su Rusijos politikais gali pritraukti sovietmečio besiilginčius rinkėjus

Analitikų teigimu, partijos „Vieningoji Rusija“ nario vizitas taip pat rodo, kad valdančioji Rusijos partija rado dar vieną partnerį įgyvendinti savo strategiją posovietiniame regione.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius BNS sakė, kad tai yra pirmas tokio aktyvaus politinio bendradarbiavimo pavyzdys Lietuvoje, kuris bus vertinamas „labai nevienareikšmiškai“.

„Tyrimai rodė, kad dalis rinkėjų, kuriems artima nostalgija sovietmečiui, svarbus santykių su Rusija gerinimas, kurie žavisi kietos rankos valdžia, pateko į ankstesnės K.Prunskienės partijos ir kitų Lietuvos politinių lyderių elektoratą. Manau, ji ne tik nori suburti ankstesnės partijos elektoratą, bet ir atimti dalį elektorato iš kitų partijų“, – teigė politologas.

„Visų pirma, yra K.Prunskienės partijos interesas afišuoti savo svečius ir šitą renginį santykių su Rusija gerinimo linkme, tai yra savo elektorato konsolidavimas. Vieni tai gali vertinti gal kiek pozityviau, bet, manau, dauguma visuomenės vertins negatyviai tokius ryšius su politine partija, kuri yra Rusijos valdantysis elitas, organizacija, kuri lemia dabartinius Rusijos politinius procesus“, – prognozavo N.Maliukevičius.Dalis rinkėjų, kuriems artima nostalgija sovietmečiui, svarbus santykių su Rusija gerinimas, kurie žavisi kietos rankos valdžia, pateko į ankstesnės K.Prunskienės partijos ir kitų Lietuvos politinių lyderių elektoratą.

Jis pažymėjo, jog „Vieningoji Rusija“, kuri turi nusistovėjusius politinius ryšius su Ukrainos ir Moldovos politinėmis organizacijomis, šiuo vizitu įgyvendina savo partinę strategiją, o užmezgamas ryšys su Lietuvos politine jėga galėtų būti svarbus ir Rusijos valdžiai.

„Bendrai vertinant, tai yra platesnės Rusijos strategijos posovietiniame regione dalis: palaikyti formalius ar neformalius santykius su politinėmis organizacijomis ar kitomis partijomis kaimyninėse valstybėse. Tai yra ir vienas politinės įtakos svertų“, – sakė N.Maliukevičius.

Eksperto nuomone, formalūs ir akivaizdūs ryšiai su Rusijos politine partija Lietuvos politinei sistemai būtų geresnė alternatyva už neaiškias, neskaidrias sąsajas su Rusijos politiniu ar ekonominiu kapitalu. „Jei tas ryšys bus akivaizdus, tada jį bus galima vertinti, analizuoti, nebus paslėptų manipuliacijų“, – svarstė politologas.

Viešų K.Prunskienės ryšių su „Vieningąja Rusija“ atsiradimą ir demonstravimą, jo teigimu, nulėmė „sutapusi politinė konjunktūra“.

„Negalima sakyti, kad tuos 20 metų Rusijos politinės organizacijos ieškojo ir galų gale surado, su kuo galima turėti reikalų. K.Prunskienė po paskutinių rinkimų pradėjo mąstyti, kaip išlikti Lietuvos politinėje sistemoje, ir noras išlikti sutapo su “Vieningosios Rusijos„ tikslais turėti ryšius. Retorinis klausimas yra, ar nebus pasirašomas formalus bendradarbiavimo memorandumas, kaip tai yra priimta su Vieningąja Rusija“, – kalbėjo N.Maliukevičius.

Demonstruodama ryšius su Rusijos partija, pasak politologo, K.Prunskienė šiuo metu „labiau žaidžia emocijomis, nes kol kas nebuvo galimybės išgirsti realios darbotvarkės“, kuri galbūt paaiškės steigiamojo suvažiavimo metu.

Jo nuomone, partijos steigimas likus daugiau nei metams iki artimiausių rinkimų „yra pilnai apmąstytas žingsnis“.

„Jei yra steigiama nauja partija, su tuo yra susiję daug darbinių procesų. Pačios organizacijos įsteigimas, partinių žmonių pritraukimas yra gana ilgas procesas ir, matyt, yra mąstoma, kaip paruošti politinę organizaciją būsimiems rinkimams“, – konstatavo N.Maliukevičius.

Kitas TSPMI atstovas Tomas Janeliūnas taip pat pažymėjo, jog įvykis, kai Rusijos politiniai atstovai bando deklaruoti savo santykius su Lietuvos partija, yra naujovė.

„Iki šiol būdavo tik tam tikri, kartais ne visai pagrįsti, įtarimai, jog Rusijos valstybinės institucijos ar politinės organizacijos gali turėti ryšių su atskirais Lietuvos politikais. Dabartiniai K.Prunskienės partijos svečiai rodo, kad jiems nėra ko slėptis ir kad jie ketina bendradarbiauti pakankamai atvirai, reikia manyti, be užslėptų tikslų“, – BNS sakė T.Janeliūnas.

Vis dėlto, politologo nuomone, Rusijos institucijos ir valdžios atstovai turi interesą sekti, o galbūt tam tikrais atvejais dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, ir „būtų naivu tikėtis, kad Lietuva būtų visiškai pamiršta ir neįdomi“.

Jis abejojo, ar ryšiai su Rusijos politikais taps dideliu naujai kuriamos K.Prunskienės partijos privalumu.
„Didžioji dalis Lietuvos visuomenės Rusiją vertina kaip nedraugišką šalį. Arba toks viešas svečių iš Rusijos rodymasis yra skirtas tik nedidelei Lietuvos rinkėjų daliai, kuriai gali patikti toks draugystės su Rusijos valdančiosiomis jėgomis demonstravimas, arba tai yra prastas pačios K.Prunskienės politinės strategijos rodymas“, – aiškino T.Janeliūnas.

„Jei žiūrėtume į K.Prunskienės motyvus, galima įsivaizduoti, kad praradusi populiarumą ji gali mėginti užsitikrinti minimalų populiarumą patraukdama radikalesnę rinkėjų, kuriems būdinga sovietinė nostalgija ar ypatingas kritiškumas Lietuvos valdžiai, dalį. Sakykim, tai kažkas panašaus į Algirdo Paleckio “Fronto„ partijos tipą“, – pridūrė politikos ekspertas.

Jis pripažino, kad partijoms geriau kuo anksčiau pradėti ruoštis rinkimams, tačiau pabrėžė, jog „didžiulis Lietuvos visuomenės nusivylimas partijoms neleidžia tikėtis, kad nauja partija sulauktų didelės paramos“.

„Juo labiau, kad jie visiškai neatstovauja naujiems žmonėms, tai yra vienos politikės ambicijoms patenkinti kuriama partija. Tai galbūt iš politinės inercijos gimstantys rezultatai“, – reziumavo T.Janeliūnas.

Šeštadienį vyksiančiame steigiamajame „Lietuvos liaudies sąjungos“ suvažiavime, pasak K.Prunskienės, ketinama svarstyti partijos įstatus, priimti partijos programą bei suformuoti struktūrą: išrinkti partijos pirmininką, suformuoti tarybą ir valdybą.

Būsima partija kitais metais tikisi suformuoti kandidatų sąrašą 2011–ųjų metų savivaldybių tarybų rinkimams.

Anksčiau Valstiečių liaudininkų sąjungai priklausiusi K.Prunskienė iš partijos pasitraukė liepos pradžioje.