Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Krikščionių partija – antausis tikintiesiems

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vos susikūrusi naujoji politinė jėga – Krikščionių partija – vieniems sukėlė juoką, kitiems – pyktį, trečius privertė gūžčioti pečiais. Mat religingu pavadinimu besidengiančios partijos programoje nėra nė žodžio apie religiją, krikščionybę ar tikėjimą. Krikščionių partiją skausmingai išpėrė politikos apžvalgininkai, kliuvo jai ir nuo eilinių rinkėjų. Esą Krikščionių partijos pavadinimas yra mažų mažiausiai apgavystė, o kartu ir antausis tikintiesiems.

Pasak politologo, profesoriaus dr. Algio Krupavičiaus, pavadinimas turi didelę reikšmę partijai ir atlieka dvi pagrindines funkcijas. „Pirmiausiai, partijos pavadinimas apibrėžia visuomenės grupę, kuriai partija siekia atstovauti. Ši grupė gali būti socialinė, religinė, etninė ir pan. Pavyzdžiui, Valstiečių partija, Lenkų partija, Krikščionių partija, – „15min“ dėstė politologas. – Antra, partijos pavadinimas apibrėžia idėją. Pavyzdžiui, tautininkų partijos pavadinimas reiškia, kad ši politinė jėga pabrėžia tautos, vienybės, tautos tikslų idėjas.“

A.Krupavičiaus teigimu, pasirinkusi Krikščionių partijos pavadinimą, nauja politinė jėga save pristatė kaip religinę partiją, todėl politologas nesistebi, kad politikos apžvalgininkai suskubo partijos programoje ieškoti vertybių, susijusių su religija.

„Pagal partijos pavadinimą tarsi akivaizdu, kad partija turėtų turėti religinę tapatybę. Pasaulyje partijų su tokiais pavadinimais yra vos kelios ir jos neturi didelio rinkėjų palaikymo“, – sakė profesorius.

Kristaus pasekėjai

Sąvoka „krikščionis“ yra glaudžiai susijusi su Kristaus asmeniu ir jo skelbta Evangelija. Krikščionimis vadinami Jėzaus Kristaus pasekėjai, o pagrindinės krikščioniškosios vertybės išdėstytos dešimtyje Dievo įsakymų. Dekaloge nurodoma, kad krikščionims reikia švęsti sekmadienius, gerbti savo tėvą ir motiną, nepaleistuvauti, nevogti, nekalbėti netiesos, negeisti svetimo vyro ir svetimos moters bei svetimo turto ir kt.

Apie nė vieną iš šių vertybių, kaip ir apie patį tikėjimą apskritai, Krikščionių partijos programoje neužsimenama. Vienintelė aptaki užuomina apie partijai svarbias vertybes – tai programoje įrašytas vienas iš partijos tikslų „puoselėti tautos dvasines ir moralines vertybes bei kultūros tradicijas“. Partijos programoje taip pat rašoma, kad jos nariai „ypač pabrėžia bendruomeniškumo ir šeimos, kaip svarbiausių darinių visuomenėje formavimosi pamato puoselėjimo svarbą“.

Visos kitos naujosios partijos programoje užrašytos mintys skirtos ekonomikai: „nuosekliai skatinti šalies ekonomikos ir darbo motyvaciją“, „finansinėmis ir mokestinėmis priemonėmis skatinti investicinio kapitalo pritraukimą iš kaimyninių rinkų“, siekti „ilgalaikės prekių ir paslaugų eksporto rėmimo programos“, remti „darbo vietų steigimo programas“, „mažinti socialinių mokesčių naštą“ ir kt. Šie teiginiai, anot vieno komentatoriaus, labiau primena rinkimų, o ne partijos programą.

Neaiški idėja

Partijos, kurios visoje programoje nė žodeliu neužsiminama apie krikščionybę, pirmininkas Gediminas Vagnorius „15min“ aiškino, kad žodis „krikščionių“ partijos pavadinime yra nuoroda į tai, kad partija puoselės modernaus konservatizmo ir socialiai orientuotos rinkos nuostatas. „Mūsų partija yra centro–dešinės politinė jėga, todėl jos pavadinimas yra klasikinis Vakarų Europos valstybėse šios pakraipos partijoms būdingas krikščioniškas pavadinimas“, – dėstė G.Vagnorius.

Savo ruožtu A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad nors Europoje yra nemažai partijų, kurių pavadinimuose yra žodis „krikščioniška“, „krikščionių“ ar pan., partijos, bandančios tapatintis su religija, vengia tai daryti tiesmukai ir minėtus žodžius naudoja su kitais junginiais. Pavyzdžiui, Vokietijos krikščionių demokratų partija, Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga ir kt. Viena iš tokio pasirinkimo priežasčių – siekis atstovauti platesniam rinkėjų ratui, ne vien tik religinei grupei.

A.Krupavičius tai pat pažymėjo, kad konservatizmas apibūdina tradiciją, tvarką, bendruomeniškumą ir turi glaudų ryšį su krikščioniška demokratine politikos tradicija. Tačiau politologas tvirtino negalįs pasakyti, ką reiškia modernus konservatizmas ir ypač Lietuvos sąlygomis, kur ideologijos tarpusavyje yra labai persipynusios.

Nei turiniu, nei nariais

Iš politikų, atstovaujančių tam tikrai visuomenės grupei, tikimasi, kad jie bus pavyzdys tos grupės nariams ir jai svarbių vertybių įsikūnijimas. Tačiau Krikščionių partija daugelį papiktino ne tik savo programa, bet ir jai priklausančiais nariais. Policijos neblaivus sulaikytas ir uždarytas Rokas Žilinskas, jokiai religijai nepriklausantis Linas Karalius, partijos vicepirmininkas Aleksandras Sacharukas, ne tik pripažinęs, kad naujoji partija neturi nieko bendro su tikėjimu, bet ir sukčiavęs per balsavimą Seime, savo vaikų nesuskaičiuojantis daininkas Ligitas Kernagis, geltonosios spaudos itin mėgiama Donalda Meiželytė–Svilienė ir kt.

Politologo A.Krupavičiaus įsitikinimu, Krikščionių partijos pasirinkimui įtakos greičiausiai turėjo ankstesnės naujosios politinės jėgos lyderio Gedimino Vagnoriaus partijos – Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos – pavadinimas. Tačiau politologas taip pat įsitikinęs, kad pasirenkant Krikščionių partijos pavadinimą buvo gerai neapmąstyta. „Juk „Vienos Lietuvos“ frakcijos atstovai stokoja krikščioniškosios tapatybės. Todėl pasirinkti tokį partijos pavadinimą buvo klaida“, – sakė A.Krupavičius.

„15min“ žiniomis, šią savaitę savo poziciją Krikščionių partijos atžvilgiu turėtų paskelbti ir Bažnyčios atstovai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min